Seno posakio, bylojančio, kad sportas yra sveikata, teisingumu veikiausiai neabejoja niekas. Tačiau pasakyti yra viena, o štai padaryti – jau visai kas kita. Todėl suprantama, kad net ir suprasdami neabejotiną sporto naudą neretai numojame į tai ranka ir laiko aktyviai fizinei veiklai savo dienotvarkėje neatrandame (ar tiesiog ir nebandome atrasti). 

Visgi palaikyti nuolatinį fizinį aktyvumą būtina, jei norime džiaugtis ne tik gera sveikata, bet ir puikia savijauta. Juk sportas padeda sumažinti įtampą ir stresą, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, gerina miego kokybę, širdies veiklą, raumenų būklę, sumažina diabeto riziką, padeda pasiekti ir išlaikyti sveiką svorį, reguliuoti kraujospūdį, aktyvinti kraujotaką. Sportas taip pat gerina nuotaiką ir bendrą gyvenimo kokybę. 

Tad akivaizdu, kad reguliariai sportuoti išties verta. Na, o jei sudėtinga pamėgti sportą, rasti jam motyvacijos ir įtraukti aktyvias fizines veiklas į savo kasdienę rutiną, tai yra visiškai suprantama, tačiau nereiškia, kad reikia nuleisti rankas ir viską taip ir palikti. Prisijaukinti sportą ir paversti jį neatsiejama savo gyvenimo dalimi išties įmanoma – tai netgi nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Veiksmingų būdų, galinčių padėti save motyvuoti sportui ir paversti jį mėgstama bei nuolat propaguojama veikla, yra ne vienas. Todėl supažindiname su patarimais, kaip prisijaukinti sportą – iš jų tikrai atsirinksite labiausiai sau tinkančius variantus.

Suvokite, kodėl norite sportuoti

Vienas iš esminių veiksnių, padedančių pradėti sportuoti ir išlaikyti reguliarų tempą, yra vidinė motyvacija. Vadinasi, kalbame apie tai, ko reikia jums patiems (pavyzdžiui, pagerinti savijautą), o ne kažkam iš šono (tarkime, patiriamas aplinkos spaudimas gerai atrodyti paplūdimyje). Tyrimai patvirtina, kad egzistuoja akivaizdus ryšys tarp vidinės motyvacijos ir dažnesnių bei reguliaresnių treniruočių. 

Vidinė motyvacija išlieka nepalyginamai ilgiau nei išorinė, kadangi ji paremta tuo, ko labiausiai norime mes patys, o ne tuo, ko, kaip mums atrodo, iš mūsų nori aplinkiniai. Išorinė motyvacija visada bus trumpalaikė – visad atrodys, kad stengiamės per mažai arba mums nesiseka.

Atraskite ir rinkitės tai, kas mieliausia širdžiai 

Jei norite susidraugauti su sportu ir šią draugystę išlaikyti, labai svarbu atrasti tai, kas mieliausia ir geriausiai tinka būtent jums. Labai dažnai sportą mes suvokiame pernelyg siaurai, ir tas suvokimas atbaido nuo bet kokios aktyvesnės fizinės veiklos. Tačiau juk sportas nėra vien tik treniruoklių salė ar intensyvi grupinė treniruotė su svoriais. Tad jei jums vien tik pagalvojus apie plušėjimą treniruoklių salėje ar aerobikos treniruotėje oda nueina pagaugais, tai dar nereiškia, kad apskritai nepavyks prisijaukinti sporto. 

Žiūrėkite gerokai plačiau – juk turite visišką laisvę rinktis mėgstamas veiklas, kurios lygiai taip pat bus naudingos sveikatai ir savijautai. Jeigu negalite pakęsti sporto salių, gal jums bus mielesnės veiklos lauke – bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, kopimas į kalnus ar netgi intensyvus vaikščiojimas? O gal patiks plaukimas? Jei nuobodu sportuoti vienumoje, gal susiviliosite komandinėmis ir grupinėmis veiklomis, pavyzdžiui, krepšiniu ar tinkliniu? O jei pagalvojus apie sportavimą greta kitų žmonių tiesiog apima siaubas, gal norėsite rinktis nuotolines jogos treniruotes namuose? O galbūt susidomėsite šokiais arba boksu? Tad tiesiog atraskite tai, kas jums patinka, ir užmirškite bet kokius sporto apibrėžimus ar ribojimus.

Įžvelkite papildomas naudas 

Pamėginkite sporte įžvelgti ne tik tiesioginę, bet ir papildomas naudas – tada jis atrodys gerokai patrauklesnis. Tarkime, ne tik žaidžiate krepšinį, bet ir susitinkate bei pabendraujate su draugais. Kai leidžiatės į žygį, einate pabėgioti ar pasivaikščioti, galite pasigrožėti vaizdais. 

Kitas netiesioginis sporto privalumas, galintis suveikti kaip motyvatorius, yra tai, kad reguliari fizinė veikla gali paskatinti geresnius rezultatus ir kitose srityse, konkrečiai – profesiniame gyvenime. Kitaip tariant, sportas padeda jaustis tvirčiau ir stabiliau, lengviau susikaupti, sėkmingiau spręsti konfliktines situacijas, turėti daugiau jėgų, energijos ir ištvermės. Na, o visa tai neabejotinai yra naudinga bet kokioje profesinėje veikloje ir padeda geriau bei sėkmingiau nudirbti savo darbus. 

Paverskite sportą savo prioritetu

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės meta arba net išvis nepradeda sportuoti, yra nesugebėjimas atrasti tam laiko. Panašu, kad vienintelis patikimas šios problemos sprendimo būdas yra sportui teikti pirmenybę: reikia apsispręsti į savo dienotvarkę sąmoningai įtraukti sportą, o ne laukti, kol kažkokiu stebuklingu būdu pavyks pasportuoti. 

Todėl savo dienos plane būtinai palikite vietos vienokio ar kitokio pobūdžio fizinei veiklai (galite paprasčiausiai įtraukti ją į kalendorių, jei tokį naudojate savo dienos planavimui) ir šio plano laikykitės. Jeigu patirtis rodo, kad jums veiksmingi yra matomose vietose esantys priminimai, išnaudokite tai ir šiuo atveju: ant veidrodžio, spintelės, šaldytuvo ar kitos gerai matomos vietos prilipdykite lapelius su priminimais apie būsimas treniruotes.

Būkite lankstūs

Tai, kad sportui teikiate prioritetą, nereiškia, jog būtina laikytis griežto sporto grafiko. Tyrimai patvirtina, kad, suteikus sau lankstumo, mažėja įtampa ir ilgalaikę draugystę su sportu palaikyti tampa lengviau.

Suvokite, kad sportuoti būtina 

Jei norite būti sveiki ir gerai jaustis, aktyvus judėjimas yra būtinybė – panašiai kaip dantų valymas ar galvos plovimas. Jo nepakeis jokie vaistai, dietos ar procedūros. Tą supratus ir sportą vertinant ne kaip pasirinkimo dalyką, o kaip būtinybę, nebekyla noras ginčytis su savimi, sportavimas tampa natūralia dienotvarkės dalimi.

Stenkitės maitintis sveikai ir kokybiškai

Viskas iš esmės yra labai paprasta: jeigu valgome nesveiką, smarkiai perdirbtą maistą, kuriame gausu cukraus ir mažai vertingų maistinių medžiagų, mūsų organizmas negauna pakankamai jam taip reikalingos energijos. Nuo tokio nekokybiško maisto jaučiamės pavargę, tingūs, apsunkę, suirzę, atrodo, kad neturime motyvacijos, negalime prisiversti pajudėti. 

Todėl labai svarbu, jog mityba būtų subalansuota: joje nestigtų vaisių ir daržovių, taip pat baltymų, sveikų riebalų, neperdirbtų angliavandenių, skaidulų, vitaminų, mikroelementų. Tada ir sportuoti bus nepalyginamai paprasčiau ir lengviau.

Fizines veiklas į savo kasdienybę įtraukite pamažu

Sporto įtraukimas į kasdienybę visiškai nereiškia, kad teks aukštyn kojomis apversti savo gyvenimą. Jei niekada nesportavote arba sportavote seniai, greiti kardinalūs pokyčiai gali ne tik atbaidyti psichologiškai, bet ir apskritai paskatinti persitempimą bei pakenkti sveikatai. Verčiau pamėginkite savo gyvenimo būdą padaryti aktyvesnį ir sveikesnės gyvensenos link ženkite mažais žingsneliais. Tad, atsižvelgdami į savo galimybes, į kasdienybę įtraukite daugiau aktyvių fizinių veiklų. 

Jei labiausiai patinka paprasti dalykai ir vien jau nuo minčių apie kokį nors inventorių nupurto, galima susiplanuoti keletą intensyvesnių pasivaikščiojimų per dieną arba paprasčiausiai pasiilginti kelią namo iš darbo ar parduotuvės. Užuot važiavę nedidelius atstumus automobiliu ar viešuoju transportu, nueikite juos pėstute. Kilkite ne liftu, o laiptais. Po kurio laiko apsiprasite ir pajusite, kad jau esate pasirengę į savo kasdienę rutiną įtraukti ir daugiau bei intensyvesnių sportinių veiklų.

Išsikelkite kuklius tikslus 

Šis patarimas, raginantis neskubėti, tiesiogiai siejasi su ankstesniu ir iš dalies yra panašus. Nedidukai ir įveikiami kasdieniai tikslai, pavyzdžiui, nueiti konkretų kiekį žingsnelių ar padaryti tam tikrą skaičių atsispaudimų, gali padėti gerokai greičiau ir sėkmingiau susidraugauti su sportu. Tokiu būdu jausite, kad įveikiate užsibrėžtas užduotis, todėl treniruotę ar kitokią sportinę veiklą užbaigsite pakilia nuotaika, ir jau nekantriai lauksite kitos, kad vėl galėtumėte tobulėti. Tad jei į save investuosite laiko ir energijos, šie mažučiai tikslai laikui bėgant smarkiai atsipirks.

Užsitikrinkite kompaniją ir palaikymą 

Labai dažnai geriausia motyvacija būna sportas kartu su draugais. Tokiu atveju jaučiama atsakomybė prieš juos ir nesinori praleisti bendros treniruotės, pasivaikščiojimo ar kitokios bendros sportinės veiklos. Bendrystės jausmas yra stiprus motyvatorius ir paskatina didesnį norą lankyti sporto užsiėmimus. Na, o greta turint žmogų, kuris palaiko ir suteikia paskatinamąjį spyrį, kai to reikia, sportuoti būna žymiai smagiau ir paprasčiau. Tad jei jaučiate, kad sporto reikalai stringa, gal tiesiog reikėtų paieškoti kompanijos ir sportuoti drauge? 

Nevenkite įvairovės 

Jei ta pati sportinė veikla ima atsibosti, stenkitės ją paįvairinti. Tarkime, vieną dieną galite važinėtis dviračiu, kitą – vaikščioti, trečią – išmėginti nuotolinę ar gyvą grupinę treniruotę. 

Susikurkite įkvepiančią aplinką

Pagalvokite, kaip galėtumėte savo aplinką paversti patrauklesne fizinėms veikloms. Išsirinkite vietą, kurioje mankštintis jums bus patogiausia ir jaukiausia. Tai gali būti sporto salė, parkas, pasivaikščiojimų maršrutas ar netgi jūsų miegamasis, kuriame pasitiesite kilimėlį. Esminis dalykas – aplinka turi įkvėpti ir motyvuoti. 

Sportui patraukios aplinkos susikūrimas ypač aktualus tuo atveju, jei bandote sportuoti namuose. Atraskite tokią vietą, kurioje būtų patogu ir užtektinai erdvės. Žinoma, tikrai nebūtina tam skirti visos patalpos – gal tai bus miegamojo ar svetainės dalis, gal palėpė ar netgi sandėliukas. Svarbiausia iš šios erdvės pašalinti visus dirgiklius, kurie gali atitraukti nuo sporto, ir užtikrinti, kad sportuoti čia bus saugu ir patogu. 

Išsikelkite iššūkį

Kai kuriais atvejais mesti sau iššūkį gali būti labai veiksminga – tai gali paskatinti išsijudinti ir prisijaukinti sportą kryptingai siekiant užsibrėžto tikslo. Tad išsirinkite, koks iššūkis jums būtų patraukliausias. Galbūt sugalvosite užsiregistruoti mėgėjiškoms varžyboms ar bėgimui? Gal išsiruošite į rimtesnį žygį? Šiems dalykams reikės ruoštis ir reguliariai treniruotis ilgesnį laiką, o jei išsirinksite mokamą variantą, tai turėtų dar tvirčiau motyvuoti. 

Sporto iššūkis gali būti ir kitokio pobūdžio, pavyzdžiui, panašiai kaip ir jau aptartų nedidelių tikslų atveju, galite užsibrėžti per dieną nueiti tam tikrą skaičių žingsnelių, nubėgti ar dviračiu nuvažiuoti konkretų atstumą arba padaryti numatytą skaičių atsispaudimų. Kai šį tikslą pasieksite, galėsite išsikelti ambicingesnį ir vėl mėginti jį įgyvendinti. 

Pasirūpinkite tinkama sportine apranga

Sportinė apranga gali pasirodyti tik nereikšminga smulkmena, tačiau iš tiesų tai yra išties svarbus dalykas, prisidedantis prie stipresnės motyvacijos. Tinkamai pritaikyta, patogi, dailiai atrodanti sportinė apranga leis jaustis ne tik komfortabiliai, bet tvirtai bei užtikrintai. Todėl skirkite laiko ir išsirinkite tokią aprangą, su kuria jaučiatės tikrai gerai. Na, o tada gali suveikti ir viena gudrybė: jei sunku išsijudinti sportuoti, pamėginkite pradžiai tiesiog apsivilkti aprangą ir šiek tiek su ja pabūti. Labai tikėtina, kad netrukus atsiras noras sportuoti, kurį galėsite ir įgyvendinti – su šaunia apranga vargiai norėsis vien tik voliotis ant sofos.

Įvertinkite gerą savijautą po sporto

Labai dažnai kyla pagunda galvoti, kad pavargus ar susinervinus sportuoti verčiau nereikia. Bet iš tiesų dažniausiai būtent aktyvi fizinė veikla ir yra tai, ko mums reikia, jog savijauta pasitaisytų. Tam, kad imtume sportuoti, mums nereikia laukti, kol pasijusime geriau – pirmiausia reikia pradėti sportuoti, o tada jau ir pasijusime geriau.

Sportas gali padėti sureguliuoti nuotaiką, o kai jaučiamės prastai, fizinė veikla labai dažnai gali tapti tikru vaistu. Ji pagerina savijauta ir praskaidrina mintis. Tad pajutus, kad apėmė stresas ar nerimas, išties verta bent jau išeiti pasivaikščioti. 

Na, o suvokimas, kaip gerai pasijusime po sporto, gali būti veiksminga motyvacinė priemonė. Gera savijauta po treniruotės yra puikus atpildas, paskatinantis pajudėti. Tai nepalyginamai veiksmingesnis savęs apdovanojimas nei, tarkime, skanėstas po sporto, kuris ne tik nėra efektyvi motyvacinė priemonė, bet ir apskritai gali paskatinti tokias rimtas problemas kaip valgymo sutrikimai.

Praleidote treniruotę? Nieko baisaus: nedelsdami pradėkite iš naujo

Moksliniai tyrimai rodo, kad praleidus sportinį užsiėmimą svarbiausias dalykas yra kuo greičiau ir vėl sugrįžti į vėžes. Tad jei jau taip nutiko, jog šįkart savo treniruotę ar kitokią numatytą sportinę veiklą praleidote, jokiu būdu nesigraužkite ir nesikrimskite. Tiesiog neužtempkite ir kuo greičiau išsiruoškite pajudėti.