Vaizdo žaidimai – gydymui išrašoma priemonė
Technologijos neabejotinai daro įtaką sveikatos sričiai – tai vyksta pačiais netikėčiausiais būdais. Gydytojai tokioms sveikatos problemoms kaip vadinamasis smegenų rūkas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD sindromas), depresija ar potrauminio streso sutrikimas spręsti išrašo vaizdo žaidimus ir virtualiąją realybę.
Virtualiosios realybės terapija Jungtinėse Valstijose patvirtinta kaip viena iš priemonių lėtiniam nugaros skausmui ir vadinamajai tingiai akiai arba ambliopijai (prastam matymui viena akimi, kai ankstyvoje vaikystėje neišsivystė normalus regėjimas) gydyti.
Tad ar medicinos ateitis bus neatsiejama nuo žaidimų technologijų? Labai gali būti. Panašu, kad skaitmeninis turinys išties pasižymi dideliu gydomuoju potencialu.
Vertingi psichikos sveikatos patarimai dalinami tiktoke
Psichikos sveikatos specialistai, siekdami pagelbėti nerimo kankinamai Z kartai, pasitelkia socialinį tinklą „TikTok“. Specialistai smagiais vaizdo įrašais atsakinėja į klausimus apie stresą, traumas ir gydymą ir dalijasi sveikais emocijų išreiškimo būdais, taip sulaukdami milijoninių peržiūrų ir pritraukdami galybę sekėjų.
2021-ųjų gruodį grotažymė #mentalhealth (psichikos sveikata) platformoje „TikTok“ turėjo 21,6 mlrd. peržiūrų, #therapy (terapija) – 5,3 mln. peržiūrų, #therapytiktok (tiktoko terapija) – 447,5 mlrd. peržiūrų, o #therapistsoftiktok (tiktoko terapeutai) – 357,6 mlrd. peržiūrų.
Svarbu pažymėti, kad „TikTok“ yra mėgstamiausia Z kartos platforma, nemenkai lenkianti „Instagram“ ir „Snapchat“. Tad visai nenuostabu, jog psichikos sveikatos klausimu atvirai nusiteikusi karta įtvirtina šį socialinį tinklą kaip koncentruotų įžvalgų, švietimo ir profesionalų patarimų šaltinį.
Rūpestis jaunosios kartos psichikos sveikatos ir emocinės būsenos gerove
Vaikų psichikos sveikatos problemos skatina svarstyti apie programėlių ir internetinių žaidimų apribojimus. Internetinėms platformoms ir programėlėms tenka pripažinti, kad daro poveikį jauniesiems vartotojams, ir savo pastangas bei techninius pajėgumus nukreipti tinkamos apsaugos užtikrinimo linkme.
Jungtinėje Karalystėje pandemijos metu vaikų psichikos sveikatos problemų atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai. Jungtinėse Valstijose ekspertai vaikų psichikos sveikatos bėdas laiko nacionaline problema.
Tokia situacija skatina kai kurias platformas persvarstyti savo strategiją. Praėjusių metų rugsėjį buvo pristabdyti vaikams skirtos platformos „Instagram Kids“ kūrimo darbai. Taip siekta skirti didesnį dėmesį tėvų, politikos formuotojų ir ekspertų indėliui ir tik tada toliau kurti platformą. Siekiama sukurti atskirą socialinį tinklą be reklamų, skirtą 10–12 metų amžiaus vaikams. Šioje platformoje turėtų būti pateikiamas tik tokiam amžiui tinkamas turinys, leidžiama pilna tėvų priežiūra ir reikalaujama tėvų leidimo norintiems prisijungti prie socialinio tinklo.
Taip pat praėjusių metų rugsėjį Kinijoje pristatyta nauja socialinio tinklo „TikTok“ versija, skirta vaikams. Jaunesniems nei 14 metų amžiaus vartotojams per dieną platformoje praleidžiamas laikas apribojamas iki 40 min., be to, turinys turi atitikti šalyje jaunesniems nei 14 metų amžiaus vartotojams taikomus vaizdo žaidimų ribojimus.
Tikriausiai niekas nedrįstų ginčytis, kad socialinių tinklų ir vaizdo žaidimų poveikis vaikams yra akivaizdus. Todėl siekis apsaugoti vaikus virtualioje erdvėje yra natūralus. Tad technologijų kompanijos reaguoja į šį poreikį perdėliodamos savo strategijas taip, kad pavyktų kuo efektyviau apsaugoti jaunosios kartos emocinę gerovę. Panašu, jog tokias kompanijų pastangas regėsime vis dažniau.
Erdvės emocinei sveikatai
Visame pasaulyje randasi vis daugiau „emocinio pasikrovimo zonų“, įsikūrusių viešosiose erdvėse. Nykstant stigmai dėl psichikos sveikatos problemų sprendimo, kuriamos viešos zonos, kuriose orientuojamasi į psichikos sveikatą ir emocinę gerovę.
Štai Madride esanti vieša meno erdvė suteikia galimybę jos lankytojams vizualizuoti savo psichikos sveikatos būklę ir spręsti su tuo susijusias problemas. Ši erdvė pavadinta „La Lloreria“ („Verkimo kambarys“). Jos tikslas – panaikinti psichikos sveikatos problemas supančius tabu, suteikti galimybę apmąstyti, suvokti, pripažinti ir meniškai vizualizuoti emocinę gerovę.
Socialinis tinklas „Pinterest“ praėjusių metų spalį įkūrė „Pinterest Havens“ – tikimasi, kad tai taps „internetine erdve bendruomenės skatinamam įkvėpimui“. Kompanija Čikagoje taip pat kuria „Havens: Invest in Rest“ – fizinę instaliaciją, apimančią sienų piešinius, atpalaiduojančius vaizdus ir bendruomenines veiklas, tokiu būdu siekiant kovoti su perdegimu ir paskatinti žiūrovus susitelkti į savo emocinę gerovę.
Na, o „Rubin Museum of Art“ Niujorke atidarė „Mandala Lab“ – kultūrinio ir gydomojo pobūdžio erdvę, paremtą budistiniais principais ir skirtą emocinės gerovės užtikrinimui. Čia lankytojai gali tyrinėti savo emocijas, spręsti su jomis susijusias problemas ir susitelkti į šių emocijų pokyčius. Šia erdve siekiama įgalinti žmones nevengti iššūkių: plėsti savo vaizduotę, suvokti ir valdyti emocijas, stiprinti pajėgumus bei empatiją, bendrauti.
Belieka spėlioti, ar šios emociškai „įkrautos“ erdvės taps ateities žaidimų aikštelėmis.
Gydymas garsais
Garso technologijos ir platformos tampa atsipalaidavimą ir emocinės gerovės atkūrimą skatinančiomis priemonėmis. ASMR (autonominės jutimo meridiano reakcijos) įrašai sveikatingumo ir atsipalaidavimo sferose jau tapo gerai žinomu dalyku. ASMR įrašų peržiūrą ar perklausą galima laikyti atsipalaidavimo seansu. O dabar siekiama dar labiau išnaudoti ASMR privalumus gerinant sveikatą ir savijautą.
Vienas iš tokių bandymų yra nauja muzikos terapijos programėlė „Sona“, skirta nerimo problemoms spręsti. Programėlės kūrėjai siekia, kad muzika būtų laikoma gydymo priemone. Muziką programėlei kuria kompozitoriai, besiremiantys principais, padedančiais klausytojams atsipalaiduoti.
Praėjusiais metais startuolis „Spatial“ drauge su „Catalyst“ ir ne pelno organizacija platforma „HealthTunes“ užsibrėžė tikslą atkuriamąsias garsų galias panaudoti sveikatos priežiūros srities darbuotojų labui. Platformos kartu kurs įrankį, padėsiantį daug streso patiriantiems medicinos srities darbuotojams pailsėti ir sumažinti stresą bei nerimą. Kūrėjai neabejoja, kad įtraukiantys garsai turi milžinišką gydymo potencialą.
Na, o programėlė „Dipsea“ sujungia raminančius, atpalaiduojančius garsus ir erotines istorijas, tokiu būdu padėdama klausytojams užmigti.
Panašu, kad įtraukiantys, raminantys garso įrašai tampa nauja gydymo erdve, kurią kompanijos skuba išnaudoti.
