Paprastai apsaugą nuo saulės spindulių prisimename ir ja rūpintis suskumbame atėjus šiltajam metų laikui. Tačiau daugelis dar neretai pamirštame, kad apsauga nuo saulės rūpintis derėtų ištisus metus, o ne tik išvykstant poilsiauti į pajūrį. Tad ką reikėtų žinoti apie apsaugos nuo UV spindulių priemones, kodėl jos reikalingos, kuo skiriasi tarpusavyje ir kaip išvis jas pasirinkti? 

Kas yra UV spinduliai ir kaip jie skirstomi?

Pradėkime nuo to, kas apskritai yra ultravioletiniai (UV) spinduliai ir kodėl reikalinga apsauga nuo jų. 

Žemės paviršių pasiekia infraraudonieji spinduliai, matoma šviesa ir ultravioletinė (UV) spinduliuotė. UV spinduliai yra elektromagnetinių bangų spektro dalis, jų šaltiniai yra saulė ir tam tikri technikos prietaisai. Šiems spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Ultravioletiniai spinduliai itin suaktyvėja vasarą, bet iš tiesų mūsų oda labai daug jų gauna visus metus.

Saulės spinduliai yra nepaprastai svarbūs organizmui, mat padeda įsisavinti ir toliau perdirbti baltymus, riebalus, mikroelementus, vitaminus D, E ir C, skatina vitamino D gamybą. Be to, saulės spinduliai teigiamai veikia psichikos būklę, gali pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą, sumažinti stresą bei įtampą. 

Visgi per didelis jų kiekis gali būti ne juokais pavojingas. Šių spindulių sukelta žala gali būti tikrai rimta: jie gali sukelti saulės smūgį, ardo akies tinklainę, skatina odos pigmentaciją, kuperozę, jos paraudimą ar netgi nudegimą, išsausinti odą, taip pat skatina priešlaikinį odos senėjimą, kuris vadinamas fotosenėjimu. UV spinduliai gali netgi prisidėti prie odos vėžio formų – melanomos, karcinomos – išsivystymo. 

Būtent dėl visų šių priežasčių ir reikalingos apsauginės priemonės – jos padeda išlaikyti sveiką odą bei apsaugoti ją nuo pažeidimų, kuriuos sukelia saulės spinduliai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad saulės spindulių poveikis yra kaupiamasis, todėl apsauginės priemonės reikalingos ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. 

UV spinduliai yra skirstomi į tris pagrindines grupes: UVC, UVB ir UVA.

• Patys pavojingiausi yra UVC spinduliai, jie labiausiai provokuoja onkologines ligas, sukelia didžiausius nudegimus, tačiau šie spinduliai taip pat yra ir patys trumpiausi. Dėl šios priežasties juos paprasčiausiai sugeria ozono sluoksnis, todėl iki žemės paviršiaus jie dažniausiai net neprasiskverbia, tad natūraliai jų pažaidos nepatiriame.

• UVB spinduliai yra vidutinio ilgumo, nemažą dalį (apie 90 proc.) jų ozono sluoksnis sulaiko, tačiau likusieji visgi mus pasiekia. Įdomu tai, kad UVB spindulių intensyvumas yra nevienodas: jis keičiasi priklausomai tiek nuo metų, tiek nuo dienos laiko. Didžiausią intensyvumą UVB spinduliai pasiekia vasarą. Jie taip pat būna gerokai intensyvesni giedrą dieną, o ypač – laikotarpiu nuo 11 iki 15 valandos. Taip yra ir todėl, kad dalį šių spindulių sulaiko debesys. Dalį UVB spindulių sulaiko ir stiklas. Tačiau pro vandenį šie spinduliai visgi prasiskverbia.

UVB spinduliai yra būtent tie spinduliai, dėl kurių padidėja odos pigmentacija arba, paprasčiau tariant, ji įdega. Todėl šie spinduliai gali sukelti ir nudegimus. Jie prasiskverbia į epidermį – išorinį odos sluoksnį. Ilgalaikis UVB spindulių poveikis siejamas su odos senėjimo procesais – jie gali ne tik paskatinti pigmentaciją ir fotosenėjimą, bet ir paspartinti raukšlių atsiradimą. 

Na, o grėsmingiausia yra tai, kad UVB spinduliai gali paveikti odos ląstelių DNR ir sukelti mutacijas: tai skatina onkogenezės procesus arba, paprasčiau tariant, daro įtaką odos vėžio vystymuisi. Tiesa, reikia pastebėti, kad UVB spinduliai taip pat turi ir teigiamų savybių: jie skatina vitamino D gamybą organizme. 

• UVA spinduliai yra patys ilgiausi, bet turintys mažiausiai energijos. UVA spindulių poveikis nėra susijęs nei su dienos, nei su metų laiku – jie būna aktyvūs visus metus. Ozono sluoksnis sugeria tik labai nedidelę dalį UVA spindulių. Šių spindulių taip pat nesulaiko stiklas, jie sėkmingai prasiskverbia ir pro debesis. UVA spindulių per gyvenimą gauname daugiausia. 

UVA spinduliai prasiskverbia giliau ir pasiekia dermą – vidinį, giliausią odos sluoksnį, todėl gali padaryti labai didelę žalą. Jie ardo odoje esančius struktūrinius baltymus (kolageną, elastiną) ir nulemia jų pakitimus. Jie taip pat daro įtaką laisvųjų radikalų susidarymui, o tai lemia baltymų ir DNR irimą. Todėl UVA spinduliai skatiną odos senėjimą, raukšlių formavimąsi, išsausėjimą, hiperpigmentaciją, melazmą ir kitas odos problemas. Kitaip tariant, jie tiesiog nuolatos po truputį žaloja odą. UVA spinduliai skatina ir onkologinių ligų vystymąsi bei slopina vietinį odos imunitetą.

Kada ir kokia apsauga nuo UV spindulių reikalinga?

Jei būname lauke, UV spindulių poveikio niekaip neišvengsime. Šių spindulių dozė aplinkoje priklauso nuo to, kiek atmosferos šiems spinduliams tenka įveikti. Todėl didesnės UV spindulių dozės gaunamos arčiau pusiaujo, aukščiau esančiose vietovėse, tais atvejais, kai mažesnis debesuotumas. Aplinka iš esmės gali būti savotiškas UV spindulių veidrodis – tarkime, paplūdimio smėlis, vanduo, žolė, sniegas. Todėl net ir pavėsyje, kur rekomenduojama praleisti kuo daugiau laiko, reikalinga apsauga nuo šių spindulių, o sąmoningo deginimosi geriausia išvis vengti. Taip pat labai svarbu vengti nudegimų. Ypatingo atsargumo reikia sportuojant, ilgiau būnant ant vandens.

UV dozė, kurią gauname, priklauso ne tik nuo saulės spinduliuotės stiprumo, bet ir nuo laiko, praleidžiamo lauke, ir, žinoma, nuo taikomos apsaugos. Pastaroji gali būti dvejopa: tai didžiausią kūno paviršiaus plotą uždengiantys drabužiai ir apsauginės kosmetinės priemonės nuo saulės. 

Būnant lauke, ypač jei dirbama, būnama tiesioginiuose saulės spinduliuose, svarbu pasirūpinti tinkama apranga. Geriausias variantas yra šviesių spalvų, pakankamai lengvi, natūralaus, tankiau austo audinio drabužiai – jie praleidžia gerokai mažiau spindulių. Tokie drabužiai turėtų dengti kuo daugiau odos ploto. Svarbu neužmiršti ir nuo saulės saugančio galvos apdangalo bei akinių su apsauga nuo UV spindulių.

Kaip ir kiek priemonės nuo saulės reikia tepti?

Jau išsiaiškinome, kad apsauga nuo saulės reikalinga visais metų laikais prieš einant į lauką. Veidui ji ypač svarbi, jei atliekamos kokios nors procedūros (pavyzdžiui, su rūgštimis ar kitomis aktyviosiomis medžiagomis), geriami specialūs vaistai odos ligoms gydyti ir panašiai. 

Patepti priemone atviras kūno vietas, veidą, kaklą, ausis (jos neretai užmirštamos ir nudega), netgi galvos sklastymą reikėtų maždaug 20–30 minučių iki išėjimo. Jeigu ant veido po priemonės nuo saulės dar tepamos kokios nors makiažo priemonės, pirmiausia reikia palaukti, kol kremas nuo saulės gerai susigers, ir tik tada tepti kitas priemones. Prieš tai veidą galima patepti įprastiniu kremu, atlikti kitus veido priežiūros rutinos žingsnius.

Labai svarbu priemone nuo saulės pasitepti pakankamai gausiai, vientisa plėvele. Tik pakankamas priemonės kiekis užtikrins tinkamą apsaugą. Tarkime, veidui yra taikoma vadinamoji dviejų pirštų taisyklė: priemonės nuo saulės turėtų būti tiek, kad ji sudarytų dvi ištisines juosteles, padengiančias smilių ir didįjį rankos pirštus. Paskaičiuota, kad vienam odos kvadratiniam centimetrui reikia maždaug dviejų miligramų kremo nuo saulės. Vadinasi, tai reiškia, jog vienam kartui paplūdimyje prireiktų vidutiniškai 30 ml kremo nuo saulės. 

Vienos didesnės priemonės pakuotės paprastai pakanka iki dešimties kartų – todėl kremas nuo saulės turėtų būti sunaudojamas greitai ir jo tikrai neturėtų likti kitam sezonui. Jei visgi kažkodėl taip nutinka, kad priemonės kitam sezonui lieka, arba atrandate pradarytą pernykštę priemonę, naudoti ji nebebus tinkama.

Kitas labai svarbus aspektas – neužmiršti, kad priemonės nuo saulės maždaug kas dvi arba tris valandas reikia užsitepti pakartotinai. Tai ypač svarbu išsimaudžius ar užsiimant aktyvia fizine veikla ir gausiau prakaituojant, nes kremo ant odos tiesiog paprasčiausiai nebelieka. 

Pačios priemonės tipą ir tekstūrą geriausia rinktis pagal individualius poreikius. Tekstūra gali būti pati įvairiausia – nuo lengvų pienelių, fluidų, losjonų iki tirštų kremų ir purškiamų ar pieštukinių ar pudros tipo priemonių. Kremai ar kitokios priemonės nuo saulės taip pat gali pasižymėti ir įvairiomis papildomomis savybėmis.

Tarkime, priemonės veidui gali būti su spalva – tokiu atveju kremas nuo saulės atstos ir lengvą makiažo pagrindą, sulygins veido spalvą, galbūt truputį pamaskuos arba suteiks subtilaus žvilgėjimo. Taip pat galima rinktis specialią drėkinančią priemonę nuo saulės, kuri atstos ir dieninį kremą. Pravartu atsižvelgti ir į odos tipą: riebiai ar mišriai odai tiks lengvesnis kremas ar fluidas, o sausai – tirštesnis, riebesnis.

Kūnui galbūt tiks lengvutis pienelis arba losjonas, o gal kaip tik norėsite rinktis tirštą kremą. Pakartotiniam aplikavimui prabėgus kelioms valandoms, ypač veidui, labai tiks purškiama priemonė arba pieštukinė priemonė, o gal išsirinksite specialią sausą pudrą. Tokie variantai labai patogūs, jei juos norima naudoti ant makiažo. 

Atkreipkite dėmesį į apsaugos lygį 

Atkreipkite dėmesį, ar apsaugos nuo saulės priemonė yra plataus spektro – ar ji apsaugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. 

Kitas itin svarbus aspektas, pagal kurį renkamės priemonę nuo saulės – ant jos nurodomas SPF indeksas. Ant pakuotės esantis skaičius nurodo, kokio stiprumo apsauga suteikiama ir kiek pailginamas saugus buvimas saulėje. Kuo šis skaičius didesnis, tuo oda bus labiau apsaugota (žinoma, jei priemonę tepsite tinkamai ir jos negailėsite). Kuo oda yra šviesesnė, jautresnė ir kuo greičiau ji parausta nuo saulės, tuo didesnį SPF skaičių reikėtų rinktis. Visgi iš esmės nerekomenduojama rinktis mažesnio SPF nei 30, o šviesiai, jautriai odai arba veidui geriausias SPF variantas būtų 50. 

Cheminis ar mineralinis filtras? 

Nuo saulės saugančių kosmetikos priemonių filtrai gali būti dvejopi: cheminiai arba mineraliniai. Šis aspektas taip pat yra reikšmingas renkantis apsaugos nuo saulės priemonę. 

Cheminiai filtrai veikia paviršiniame odos sluoksnyje: šie filtrai sugeria saulės spindulius ir neutralizuoja jų poveikį. Tokios sudėtinės medžiagos kaip Oxybenzon, Avobenzone, Octinoxate, Homosalate ar Octocrylene reiškia, kad priemonėje naudojami cheminiai filtrai. Priemonės su cheminiais filtrais paprastai netepa drabužių, jos geriau įsigeria ir beveik arba visiškai nepalieka balto sluoksnio, kuris gali erzinti. Todėl tokios priemonės itin tinkamos tuo atveju, jei ant viršaus dar bus tepamos makiažo priemonės. 

Visgi kai kuriais atvejais cheminiai filtrai gali dirginti odą ar sukelti alergiją, kai kurie tyrimai patvirtina, kad tam tikros cheminių filtrų medžiagos gali kauptis organizme, todėl jie nėra rekomenduojami mažiems vaikams ar turintiems jautrią odą.

Natūralūs mineraliniai filtrai veikia atspindėdami arba išskaidydami saulės spindulius. Priemonių nuo saulės sudėtyje dažniausiai aptinkami mineraliniai filtrai yra Zinc Oxide ir Titanium Dioxide. Priemonės su mineraliniais filtrai gali sunkiau teptis ir įsigerti, ant odos palikti nemalonią balkšvą plėvelę, kuri gali būti apgaulinga: atrodo, kad kremo jau užtepta pakankamai, nors iš tiesų jo reikėtų dar daugiau. Pasitepus kremu su mineraliniais filtrais, gali būti sunku ant viršaus tepti makiažo priemones – jos nelygiai tepsis, nesilaikys, gumuliuosis ir panašiai. 

Visgi mineraliniai filtrai dėl savo veikimo pobūdžio yra laikomi saugesniais, todėl jie tinkamesni alergiškiems, labai jautrios, greitai sudirgstančios odos žmonėms, taip pat vaikams, besilaukiančioms ir žindančioms moterims.

Tiesa, ne taip retai apsauginių priemonių nuo saulės sudėtyje filtrai būna ne vienos rūšies, o mišrūs – ir cheminiai, ir mineraliniai. Iš esmės sunku pasakyti, kurio tipo filtrai nuo saulės būtų geresni – reikėtų atsižvelgti į konkretų atvejį: poreikius, odos ypatumus ir kitus niuansus.