Ar pagalvojote, kad gyvenimas iš esmės yra tarytum nesibaigianti sprendimų virtinė? Juk turime nuspręsti, su kuo žaisime darželyje, su kuo eisime į mokyklos šokius, kur ir ką studijuosime, kur užsuksime papietauti ar pasisėdėti su draugais, kur gyvensime, ką ir kur dirbsime, su kuo draugausime, tęsime santykius ar juos nutrauksime. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės.
Suprantama, kai kurie iš šių sprendimų tolesniam gyvenimo keliui didelės įtakos neturi. Visgi kitų pasekmės gali būti milžiniškos. Pavyzdžiui, jeigu nusprendžiate dėl darbo persikelti gyventi į kitą šalį, tai gali sukelti vadinamąjį raibuliavimo efektą. Kitaip tariant, toks jūsų sprendimas paveiks daug daugiau sričių – finansus, dienotvarkę, veiklas, galiausiai ir nuotaiką bei laimę.
Sprendimų priėmimas dažniausiai tikrai nebūna lengvas procesas. Kaip pastebi Pensilvanijos universiteto Whartono mokyklos profesorė Katy Milkman, besigilinanti į psichologiją ir elgesio pokyčius, atskirų pasirinkimų įvertinimas tampa itin sudėtingas dėl tam tikrų šališkų ir neobjektyvių suvokimų ar įsivaizdavimų, galinčių nukreipti klaidingu keliu.
Tarp tokių neobjektyvių ir, tikėtina, nepagrįstų įsivaizdavimų bei suvokimų gali būti tikimybės, kad jums gali kažkas nutikti, pervertinimas arba atvirkščiai – neįvertinimas. Tarkime, tai gali būti tikimybė, jog jus apmaus įsigyjant reikšmingą pirkinį arba tapsite nusikaltimo auka. Šis įsivaizdavimas gali būti paremtas panašia draugų, pažįstamų patirtimi arba žiniasklaidoje pastebėtomis istorijomis, ir priklauso nuo to, kaip dažnai jums tenka tokių istorijų išgirsti.
Pasak K. Milkman, kitas dalykas, apsunkinantis sprendimų priėmimo procesą, yra polinkis didesnę reikšmę suteikti laikinam džiugesiui arba laikinam skausmui ar nemalonumams, kuriuos sukelia priimtas sprendimas, o ne labiau orientuotis į ilgalaikes šio sprendimo pasekmes. Labai paprastas gyvenimiškas pavyzdys: kam nėra tekę išsiruošti į parduotuvę gurgiančiu pilvu, o vėliau suvokti, kad iš to, ką įsigijo, padorių pietų paruošti tikrai nepavyks?
Per dieną mes iš tiesų priimame galybę sprendimų – nuo visiškai nedidelių ir mažai reikšmingų (tarkime, sprendžiame, ką šiandien apsirengti) iki sprendimų, kurie gali nulemti visą tolesnę mūsų gyvenimo eigą (pavyzdžiui, reikia nutarti, ar įsigysime namą). Didelė dalis dėmesio reikalaujančių sprendimų gali būti nemenkas vargas ir galvosūkis. Sprendimų priėmimas gerokai apsunksta, kai prieš mus yra daugiau pasirinkimų – tokioje situacijoje galime jaustis prislėgti ir pasimetę. O kai tenka priimti didelį kiekį sprendimų, gali būti išties labai sunku atlikti visus būtinus darbus, reikalingus tam, kad būtų numalšintas visas nereikalingas „triukšmas“ ir gauta būtina informacija. O šie darbai gali būti neįtikėtinai varginantys ir sekinantys.
Tačiau gera žinia ta, kad nė vienas iš šių iššūkių nėra neįveikiamas. Dar daugiau – priimti protingesnius ir vertingesnius sprendimus galima išmokti. Jei jaučiate, kad sprendimų priėmimas jums galėtų sektis ir geriau, pamėginkite atsižvelgti į šiuos patarimus, kuriuos išdėstė trys ekspertai.
Visą dėmesį sutelkite į tai, ko jūs iš tiesų norite
Jeigu neturėsite užsibrėžę aiškių tikslų, ką jūs iš tiesų norite pasiekti ir ką jums turėtų atnešti konkretus sprendimas, labai didelė tikimybė, kad susitelksite ne į tai, į ką iš tiesų turėtumėte, pabrėžia sprendimų priėmimo konsultantas ir knygų autorius Ralphas Keeney.
Ekspertas pataria pirmiausia paprasčiausiai savęs paklausti: „Ką aš tikiuosi pasiekti priimdamas šį sprendimą?“ Tada reikėtų susitelkti į tuos aspektus, kurie nėra lengvai įvertinami kiekybine prasme. Tą netgi galima pritaikyti ir mažesniems sprendimams. Sakykime, norite išsirinkti, kur nueiti pavakarieniauti su draugais. Jeigu jūsų tikslas yra pabendrauti, įdomiai, smagiai ir prasmingai pasišnekėti, turėtumėte rinktis ramesnę vietą, triukšminga aplinka jums tikrai netiks. Na, o jeigu kažkam iš jūsų draugų po vakarienės reikės kuo skubiau sugrįžti namo pas auklei paliktą mažylį, tikriausiai rinksitės vietą, įsikūrusią netoli šių jūsų draugų namų.
Tokį metodą tikrai galima taikyti ne tik paprastiems kasdieniams, bet ir didesniems bei reikšmingesniems sprendimams. Pavyzdžiui, jeigu renkatės iš kelių darbo pasiūlymų ir bandote įvertinti, kuris jums būtų pats tinkamiausias, apsvarstykite, kurie su naujuoju darbu susiję aspektai, neskaitant atlyginimo, galėtų pagerinti jūsų gyvenimo kokybę: galbūt labiau susibalansuotų darbui ir asmeniniam gyvenimui skiriamas laikas, gal nuvykti į darbą taptų patogiau ir užtruktumėte trumpiau, o gal darbe gautumėte papildomų naudų, tarkime, sveikatos draudimą arba mokymus.
Smulkiems sprendimams negaiškite per daug laiko
Dideliems ir reikšmingiems sprendimams vertėtų skirti laiko ir neskubėti. Tačiau smulkiems sprendimams skirti pernelyg savo energijos ir laiko nereikėtų, neabejoja K. Milkman. „Žmonės gali išsigąsti ir pradėti panikuoti, ėmę galvoti, kiek daug sprendimų jiems iš tiesų reikia priimti. Ką pagaminti pietums, ką apsivilkti einant į susitikimą, su kuo išeiti pavakaroti, kokį filmą pasirinkti žiūrėti. Bet dėl tokių dalykų tikrai nevertėtų labai jaudintis ir pernelyg savęs apsunkinti“, – aiškina ekspertė.
Taip pat nesukite galvos dėl to, kokia yra jūsų sprendimų priėmimo kokybė, kai nusprendžiate dėl tokių mažučių dalykų. Tiesa, egzistuoja ir vis populiaresnis tampa terminas „sprendimų priėmimo nuovargis“, reiškiantis, kad kuo daugiau sprendimų per dieną tenka priimti, tuo labiau tikėtina, jog pasirinksite netinkamai.
Visgi ši teorija nėra pagrįsta ir patvirtinta tyrimais. Pasak K. Milkman, jei per dieną reikia priimti ne vieną, o dešimt sprendimų, tai dar nereiškia, kad dešimtasis sprendimas bus blogesnis už ankstesniuosius – nėra jokių tą patvirtinančių įrodymų. Tad neverta skirti daug laiko svarstymams apie tai, kokio skonio ledus rinktis pasilepinimui po ilgos dienos – blogų pasirinkimų tokiais atvejais paprasčiausiai nebūna.
Sprendimus priimkite kaip įmanoma labiau iš anksto
Kai kuriais atvejais sprendimo priėmimas dar prieš tai, kai iš tiesų atsiduriate konkrečioje situacijoje, gali padėti išvengti neigiamo poveikio ir blaškymosi, nulemto išorės jėgų, arba pasimetimo dėl galimų pasirinkimų skaičiaus gausos. Ėjimas apsipirkti maisto apsiginklavus iš anksto sudarytu produktų sąrašu padės parsinešti namo viską, ko jums tikrai reikia, o ne vien tris agurkus, gabalėlį sūrio ir keletą neaiškios paskirties nesąmonių. K. Milkman teigimu, tokių sprendimų, kuriuos galima ir verta priimti iš anksto, yra gerokai daugiau. Pavyzdžiui, dar prieš išėjimą į vakaronę restorane galite nuspręsti, kiek pinigų tam skirsite. Prieš lytinius santykius galite nuspręsti, kad naudosite apsisaugojimo priemones.
„Pasitaiko įvairiausių situacijų, kai akimirkos įkarštyje galima priimti sprendimą, kurio vėliau gailėsitės. Todėl verta susidaryti išankstinį planą ir jo laikytis. Tokiu būdu daug mažesnė tikimybė, kad pakliūsite į tokią situaciją, kai reikės skubiai priimti sprendimą, kuris galbūt bus netinkamas“, – dėsto K. Milkman.
Spręsdami dėl reikšmingų dalykų, išklausykite kuo daugiau nuomonių
K. Milkman manymu, labai svarbu, kad reikšmingų gyvenimo sprendimų nepriimtumėte vakuume. Išklausykite ne vieną nuomonę, o idealiu atveju jas išdėstyti turėtų žmonės, jau turintys ankstesnės patirties toje srityje, su kuria susijęs jūsų sprendimas. „Kuo didesne patirtimi ir išmanymu pasižymi jūsų patarėjai, tuo mažesnė tikimybė, kad jie, išsakydami savo nuomonę, bus šališki ir neobjektyvūs, ir tuo labiau tikėtina, jog sulauksite pagrįsto ir racionalaus patarimo“, – aiškina K. Milkman.
Tad jei svarstote įsigyti arba iš prieglaudos pasiimti šunelį, kreipkitės į augintinį turinčius draugus ar artimuosius ir pasiteiraukite jų apie didžiausius iššūkius, kurie ištiko namuose atsiradus gyvūnui, paklauskite, ar, jų manymu, jūs tinkamai pasirengėte tokiam pokyčiui. Su kiekvienu asmeniu bendraukite atskirai – tada jie galės savo nuomonę išsakyti neveikiami jokios pašalinės įtakos.
Suvokite savo emocijas ir į jas atsižvelkite
Manoma, kad emocijos gali neigiamai paveikti sprendimų priėmimo procesą. Tačiau fizikas, matematikas ir į psichologiją bei neuromokslus besigilinantus knygų autorius Leonardas Mlodinowas teigia, kad emocijų nuo logikos atskirti neįmanoma. Esminis dalykas šiuo atveju yra suprasti, kaip emocijos paveikia mūsų pasirinkimus.
Tarkime, priimti reikšmingus sprendimus gedint ar susibarus su partneriu nėra gera mintis, mat tuo metu mūsų mąstymas tikrai nėra pačios geriausios ir skaidriausios būklės. Suprasdami, kad, pavyzdžiui, pyktis mus skatina labiau rizikuoti, galime išsigryninti savo mintis ir siekius ir geriau suvokti, kodėl taip norisi nutrūktgalviškai ir agresyviai lenkti tą kelyje sunervinusį automobilį.
Pasak L. Mlodinowo, suprasdami, kad emocijos mus stumteli tam tikra kryptimi, galime geriau pasirengti priimti šiuos jausmus tokius, kokie jie yra, o galiausiai imtis jų suvaldymo. Ekspertas ragina nemėginti užslopinti savo emocijų. Pasak jo, įveikti emocijų vis vien nepavyks, viskas baigsis tuo, kad gyvenime tik atsiras daugiau streso. Verčiau derėtų pabandyti emocijas suvaldyti pasitelkiant procesą, kurį būtų galima pavadinti pakartotiniu įvertinimu. Šio proceso metu sukuriami nauji situacijos kontekstai.
Tarkime, įsivaizduokite, kad vadovas nepakvietė jūsų į svarbų susitikimą. Galite leisti, kad jus užvaldytų įniršis. Tačiau galite situaciją įvertinti iš naujo ir pasakyti sau, jog veikiausiai vadovas labai skubėjo ir net nesuvokė, kad užmiršo pridėti jus į dalyvaujančių sąrašą ir išsiųsti kvietimą.
Kita emocijų suvaldymo taktika remiasi išraiška. Ją taikant, bandoma visas užplūstančias emocijas paprasčiausiai „išrašyti“ popieriuje. Vertinant iš sprendimų priėmimo perspektyvos, tai gali atrodyti kaip išsipasakojimas draugui apie, tarkime, sunkią ir slegiančią dieną darbe. Na, o po to persvarstoma ir iš naujo įvertinama mintis, ar iš tiesų norima išeiti iš darbo.
Atsargiai vertinkite galimybę susidaryti pliusų ir minusų sąrašą
L. Mlodinowo manymu, galimų pliusų ir minusų sąrašo susidarymas ne visada yra geriausias variantas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad tai, ko mes iš tiesų norime, nėra taip paprasta. Mūsų norai, siekiai ir troškimai būna paremti labai sudėtingais ir labai subtiliais įsitikinimais, prisiminimais.
Tiesa, K. Milkman mano, kad ši priemonė visgi gali būti naudinga. Kai priverčiate save išdėstyti kiekvieno pasirinkimo privalumus ir trūkumus, savaime turite sulėtinti tempą ir apgalvoti savo prioritetus bei vertybes. Pavyzdžiui, jei svarstote nedalyvauti artėjančiose draugų vestuvėse, kadangi šiemet vestuvių labai daug ir dalyvauti jose visose jums yra per brangu, pliusų ir minusų sąrašas jus paskatins pagalvoti apie tai, kiek stipriai vertinate šią draugystę palyginus su tikslu daugiau pinigų atidėti santaupoms.
Jūsų veiksmai turėtų būti autentiški jūsų poreikių atspindžiai, o pliusų ir minusų sąrašas kai kuriais atvejais gali būti gera pagalba ir naudingas būdas išsiaiškinti, ko jūs iš tiesų norite.
Sprendimus prilyginkite atsivėrusioms galimybėms
Apie sprendimus negalvokite tik kaip apie tam tikras apsaugos priemones, kurių tikslas – neleisti jums pabloginti gyvenimo. R. Keeney ragina neužmiršti, kad galima priimti sprendimus, kurie ir taip gerą situaciją paverstų dar geresne.
Tarkime, sprendimas lankyti keramikos būrelį arba įkurti knygų klubą gali reikšti jūsų gyvenimą praturtinsiančių galimybių gausą. Tad pagalvokite, kokie priimami sprendimai galėtų ateityje gyvenimą padaryti dar įdomesnį. Jei įvertinate alternatyvas ir pasirenkate kažkurią iš jų, dėl to, kad viską apsvarstėte, jūsų gyvenimas nepablogės. Atvirkščiai – jis taps dar spalvingesnis.
