Ko gero, nėra nė vieno žmogaus, kuriam netektų susidurti su stresu. Stresas šiandien daugeliui apskritai tapo neišvengiamu kasdienybės palydovu. Rūpesčiai darbe ar šeimoje, sveikatos bėdos, finansiniai įsipareigojimai ar problemos, kiti nesklandumai – visa tai prisideda prie padidėjusios įtampos, nerimo ir streso. 

Stresas iš esmės yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kartais jis gali būti ir labai naudingas. Tarkime, stresas gali motyvuoti atlikti suplanuotus darbus. Netgi didžiulis stresas, kurį sukėlė liga, darbo praradimas, artimo žmogaus netektis ar kitas skaudus įvykis yra natūrali gyvenimo dalis. Tuo metu galite jaustis prislėgti, patirti nerimą, liūdesį – tai yra visiškai normalu.

Visgi itin didelis arba nuolatos patiriamas stresas, kuris jau tampa lėtiniu, kenkia mūsų savijautai. Nuolatos jaučiant stresą mūsų gyvenimo kokybė prastėja. Daugybė tyrimų patvirtina, kad lėtinis stresas siejamas su didesne širdies ligų, insulto, depresijos, antsvorio, pablogėjusios atminties ir netgi ankstyvos mirties rizika. 

Tad streso klausimą spręsti būtina. Žinoma, tikrai ne visada esame pajėgūs kontroliuoti aplinkybes, tačiau valdyti reakciją į jas tikrai galime. Apskritai galima sakyti, kad stresas sukelia vadinamąjį raibuliavimo efektą. Kaip į vandenį metus akmenį bangelės nusklinda toli, taip ir streso poveikis gali būti toli išplintantis. Todėl streso valdymo tikslas yra padėti sumažinti šį raibuliavimo efektą ar netgi apskritai užkirsti jam kelią. Tai galiausiai padės išlaikyti ramybę, galvoti racionaliai ir reaguoti tinkamai bei įgyti savotišką atsparumą stresui, o ne leisti jam valdyti jus ir skatinti reaguoti emocionaliai.

Todėl reikalingos veiksmingos priemonės, padedančios stresui atslūgti ir mažinančios jo sukėlimą. Žinoma, kas tinka vienam, gali pasirodyti visiškai neefektyvu kitam, tad svarbu nebijoti išbandyti, eksperimentuoti ir atrasti būdus, kurie geriausiai veikia būtent jums. Be to, ne visi atsipalaidavimo ir streso malšinimo būdai tinkami bet kurioje situacijoje, tad vertėtų apsiginkluoti bent keliais variantais. O jei jaučiate, kad šių streso valdymo būdų nebepakanka ir padėtis nesitaiso, būtinai kreipkitės į specialistus.

Streso valdymo būdus galima suskirstyti į trumpalaikius arba reakcinius ir ilgalaikius. Derinant juos tarpusavyje, tikrai pavyks pasiekti džiuginančių rezultatų – sumažinti streso kiekį gyvenime ir pagerinti savijautą. 

Kadangi streso valdymo būdų yra išties daug, šią temą aptarsime keliuose straipsniuose. Šį kartą apžvelgsime trumpalaikes streso valdymo priemones, kurias galima taikyti iš esmės bet kur ir bet kada.

Streso valdymo įrankiai, galintys esamoje situacijoje sumažinti patiriamo streso kiekį, yra nepaprastai svarbus. Gera žinia ta, kad yra būdų, padėsiančių stresą suvaldyti bet kurioje situacijoje, nesvarbu, ar laukiate darbo pokalbio, ar ką tik patyrėte nemalonų ginčą su kolega arba kaimynu, o gal susinervinote dėl vaiko elgesio žaidimų aikštelėje. Šie būdai tinkami bet kurioje vietoje, yra nemokami, jiems įvaldyti užtenka labai trumpos praktikos, nereikia jokių papildomų priemonių ar įrankių, o palengvėjimo sulauksite iškart.

Vizualizacijos pratimai

Vizualizacijos pratimai – tai būdas bent mintyse trumpam nukeliauti atostogų. Galite pamėginti įsivaizduoti save jums brangioje vietoje: pavyzdžiui, kad sėdite pajūryje, klausotės bangų ošimo, užuodžiate jūrą ir pirštų galiukais jaučiate malonią smėlio šilumą. 

Paprasčiausiai kelioms minutėms užsimerkite ir „pavaikščiokite“ po ramią ir jums mielą vietą. Pagalvokite apie visas jutimines patirtis, kurias čia galėtumėte išgyventi, ir leiskite pasijausti taip, tarytum iš tiesų būtumėte toje vietoje. O po tų kelių minučių atsimerkite ir sugrįžkite į realybę.

Meditacija

Meditacija yra ne tik veiksmingas trumpalaikis streso malšinimo būdas, bet ir puiki ilgalaikė kovos su stresu priemonė. 

Galite išmėginti įvairiausius meditacijos būdus. Galima sukurti mantrą ir kartoti ją mintyse, tuo pat metu giliai ir lėtai kvėpuojant. Galima skirti kelias minutes sąmoningumo pratimams, kurių esmė – buvimas šioje akimirkoje. Tad tiesiog kreipkite dėmesį į tai, ką matote, girdite, ragaujate, paliečiate ar užuodžiate. Taip pat galbūt norėsite išmėginti meditacijai skirtas programėles ar knygas.

Kai susitelkiame į tai, kas vyksta čia ir dabar, nebegalvojame apie jau įvykusius dalykus ir nejaučiame nerimo dėl to, kas dar laukia ateityje. Meditacijai ir sąmoningumo pratimams reikia praktikos, tačiau šios priemonės gali būti nepaprastai veiksmingos suvaldant stresą.

Laipsniškas raumenų atpalaidavimas

Išmėginkite laipsnišką raumenų atpalaidavimą. Jis apima visų kūno raumenų atpalaidavimą, palaipsniui atpalaiduojant kiekvieną raumenų grupę.

Iš pradžių kelis kartus giliai įkvėpkite. Tada įkvėpkite ir įtempkite vieną raumenų grupę, palaikykite kelias sekundes ir su iškvėpimu staigiai šiuos raumenis atpalaiduokite. Pradėkite nuo kaktos raumenų, tada leiskitės veidu žemyn, paskui įtempkite ir vienas po kitų atpalaiduokite visas kūno raumenų grupes. Taip nukeliausite iki pat kojų pirštų.

Besipraktikuojant taps lengviau atpažinti įtampą raumenyse, o tai padės lengviau atsipalaiduoti. Kiekvieną kartą taip atpalaiduojant raumenis kūną užlies malonus atsipalaidavimo jausmas.

Kvėpavimo pratimai

Dėmesys kvėpavimui smarkiai prisideda prie streso valdymo. Itin šaunu tai, kad iš tiesų niekas aplinkui nepastebės, jog darote kvėpavimo pratimus.

Egzistuoja daugybė įvairiausių kvėpavimo pratimų, tačiau pradėti geriausia nuo pačių paprasčiausių. Išmėginkite štai šiuos:

1. Giliai įkvėpkite pro nosį ir stebėkite, kaip pilvas prisipildo oro. Įkvėpimo metu lėtai skaičiuokite iki trijų. Sekundę kvėpavimą užlaikykite, o tada lėtai ir vėl kvėpuodami iki trijų iškvėpkite pro nosį.

2. Įkvėpkite pro nosį ir įsivaizduokite, kad drauge su oru įkvepiate ramybės. Įsivaizduokite, jog šis oras pasklinda po visą kūną. Iškvėpimo metu įsivaizduokite, kad iškvepiate lauk visą stresą ir įtampą.

3. Patogiai įsitaisykite, užsimerkite ir uždėkite vieną ranką ant pilvo, o kitą – ant krūtinės. Giliai įkvėpkite pro nosį ir stebėkite, kaip pilvas išsipučia ir pakyla labiau nei krūtinės ląsta. Tada iškvėpkite pro nosį ir atkreipkite dėmesį į tai, kaip kūnas atsipalaiduoja. Pratimą pakartokite.

Pasivaikščiojimas

Judėjimas yra puikus streso mažinimo būdas, kurio poveikį galima pajusti iš karto. Pasivaikščiojimo metu dažniausiai mėgaujamės besikeičiančiu kraštovaizdžiu, o tai skatina geresnį nusiteikimą. Be to, galime džiaugtis papildoma judėjimo nauda.

Apsikabinimas

Fizinis prisilietimas, ypač jei apsikabiname brangų žmogų, gali smarkiai sušvelninti stresą. 

Kai kažką apkabiname, išsiskiria oksitocinas (dar vadinamas meilės hormonu, siejamas su gera nuotaika) ir mažėja kortizolio (vadinamojo streso hormono) kiekis. Oksitocinas siejamas su didesniu laimės potyriu ir mažesniu stresu.

Oksitocinas taip pat mažina kraujospūdį, kuris yra vienas iš fizinių streso simptomų, ir gali sukelti atsipalaidavimo pojūtį. 

Tad jei jaučiate poreikį, nesivaržykite ir apkabinkite brangų žmogų – tai bus naudinga abiem!

Laikas su augintiniu

Naminio gyvūno auginimas ir jam skirtas laikas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.

Liečiant ar glostant augintinį, organizme taip pat išsiskiria oksitocinas.

Be to, tyrimai rodo, kad turintys augintinių – ypač auginantys šunis – yra linkę būti labiau patenkinti gyvenimu, tvirčiau pasitiki savimi, jaučia mažiau streso ir nerimo bei būna geresnės nuotaikos. 

Augintinis taip pat gali padėti sumažinti stresą ir dėl to, kad suteikia tam tikrą tikslą, leidžia išlikti aktyviems ir tampa savotišku kompanionu bei bendražygiu.

Tad jei dar nesidžiaugiate mažojo kompaniono draugija, bet labai to norėtumėte ir galite augintiniui suteikti reikiamas sąlygas, daugiau dvejoti neverta.

Muzika

Jeigu jaučiatės prislėgti stresinės situacijos, pabandykite padaryti pertraukėlę ir pasileisti atpalaiduojančią muziką. Rami muzika pasižymi teigiamu poveikiu kūnui ir smegenims, ji gali subalansuoti kraujospūdį ir sumažinti streso hormono kortizolio kiekį.

Tiesa, galima pamėginti ir priešingą variantą: apėmus stresui, įsijungti trankią, linksmą muziką ir pagal ją energingai pašokti.

Aromaterapija

Aromaterapija gali padėti pasijusti energingesniems, labiau atsipalaidavusiems ar tiesiog labiau mėgautis esama akimirka. 

Kai kurie nauji tyrimai rodo, kad tam tikri kvapai gali sumažinti streso hormonų kiekį organizme. 

Be to, yra įvairių aromaterapijos būdų, iš kurių tikrai išsirinksite labiausiai patinkantį: galite mėgautis žvakių, aliejinių lempų, specialių drėkintuvų ar tiesiog kūno aliejų arba kitų priemonių skleidžiamais kvapais.

Stresui sumažinti dažniausiai pasirenkami šie eteriniai aliejai: levandų, rožių, bergamočių, romėniškųjų ramunėlių, sandalmedžio, frankincenso (pluoštinės bosvelijos), ylang-ylang (kvapiosios kanangos), apelsinmedžių. 

Tačiau iš esmės kvapus rinkitės paprasčiausiai atsižvelgdami į savo asmeninius norus ir niuansus. Tarkime, jei pipirmėčių kvapas primena vaikystės atostogas kaime, rinkitės pipirmėčių aliejų ar žvakę.

„Išrašykite“ stresą

Raštu išdėsčius, kas jus neramina ir dėl ko stresuojate, gali tapti lengviau sutelkti mintis į teigiamus dalykus arba į būdus, kaip kovoti su neigiamais dalykais. Užrašymas padės jums išsikrauti ir atsipalaiduoti. 

Užduokite sau klausimų ir mėginkite į juos atsakyti, stebėkite, kas kinta jūsų užrašuose – galbūt tokiu būdu atrasite tokių streso priežasčių, kurių nė neįtarėte, ir galėsite veiksmingiau su tuo dorotis. Tad rašymas turi ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį poveikį.

Atsipalaiduokite vonioje 

Vonioje galima veiksmingai „nuplauti“ per dieną patirtą stresą. Šiltas vanduo paskatina laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą. Be to, šilta vonia taip pat gali pagerinti kvėpavimą, sumažinti širdies smūgio riziką, atpalaiduoti raumenis, sureguliuoti kraujospūdį ir paspartinti kalorijų deginimą.

Susitvarkykite 

Tvarkymasis ne tik padeda išsivaduoti iš erzinančios betvarkės ir susikurti malonesnę aplinką. Tai taip pat yra veiksminga sąmoningumo praktika. 

Jeigu neturite laiko kruopščiai tvarkytis, bet norite pasinaudoti šiuo streso (ir netvarkos) mažinimo būdu, susitvarkykite darbo stalą, stalčių arba didesnį tvarkymosi tikslą suskaidykite į daug mažų užduočių ir jas įgyvendinkite po truputį. Pavyzdžiui, jei reikia sutvarkyti virtuvę, per vieną laisvą laikotarpį išplaukite kriauklę, per kitą – nuvalykite viryklę, per trečią – sutvarkykite šaldytuvą ir t.t.

Juoko terapija

Juokas iš tiesų yra geriausias vaistas – bent jau tada, kai kalbame apie paprastą ir veiksmingą streso bei nerimo sumažinimą.

Juokas sukelia trumpalaikių organizmo pokyčių, padedančių galiausiai pasijusti labiau atsipalaidavusiems. Juokiantis organizme vyksta šie procesai: stimuliuojama širdis ir plaučiai, taip didinant gaunamo deguonies kiekį; intensyvinama kraujotaka, o tai sušvelnina raumenų įsitempimą; mažėja kortizolio ir adrenalino kiekis organizme, tokiu būdu mažinamas organizmo patiriamo streso poveikis; gausėja laimės hormonų endorfinų. 

Reguliariai juokiantis, gerėja nuotaika, gausėja pozityvių minčių.

Be to, juokas yra užkrečiamas. Kuo daugiau juokiamės, tuo labiau tikėtina, kad prisijungs ir aplinkiniai.

Na, o jei norite greitai nusiraminti ir siekiate, kad atslūgtų stresas, išmėginkite pralinksminsiančią ir atpalaiduosiančią savotišką juoko terapiją: pasižiūrėkite mėgstamą komediją, linksmą serialą, humoro laidą ar pasirodymą; pabūkite su žmonėmis, kurie jus prajuokina; paskaitykite juokingą istoriją; pasižiūrėkite juokingų vaizdo įrašų (geriausia – su kačiukais ar šuniukais: juoko pliūpsnis garantuotas).

Menas ar rankdarbiai 

Ko gero, vaikystėje daugeliui buvo nesudėtinga pažadinti savo kūrybiškąją pusę. Bet jei dabar potraukis kūrybinei veiklai kiek prislopo, niekada nevėlu ir vėl jos imtis.

Galite išbandyti piešimą, tapymą, lipdymą, siuvimą, siuvinėjimą ir įvairius kitus tekstilės darbus, mezgimą, nėrimą vąšeliu, pynimą, o galbūt – medžio darbus. 

O jeigu nei taikomieji menai, nei amatai jūsų netraukia, gal norėsite pamėginti spalvinti. Suaugusiems skirtos spalvinimo knygos išpopuliarėjo jau prieš kurį laiką. Taip nutiko ne be priežasties – juk spalvinimas gali puikiausiai malšinti stresą.

Tyrimai rodo, kad spalvinimas gali turėti ir meditacinį poveikį.

Sveika ir subalansuota mityba 

Mityba paveikia kiekvieną mūsų sveikatos aspektą, įskaitant ir emocinę sveikatą. O prasta mityba gali paskatinti aršesnę organizmo reakciją į stresą.

Rafinuoti angliavandeniai gali sukelti gliukozės kiekio šuolius kraujyje. Iš pradžių dėl rafinuotų angliavandenių gliukozės kiekis kraujyje šokteli, o paskui, jam nukritus, galite jausti dar didesnį stresą ir nerimą.

Tyrimai taip pat rodo, kad daug perdirbto maisto ir pridėtinio cukraus suvartojantys žmonės yra labiau linkę susidurti su dideliu stresu.

Be to, jei nesuvalgoma pakankamai visaverčio maisto, kuriame gausu maistinių medžiagų, gali nutikti taip, kad organizmui ims trūkti streso ir nuotaikos reguliavimui būtinų maisto medžiagų – pavyzdžiui, magnio ir B grupės vitaminų.

Emocinis valgymas, bandymas nusiraminti valgant maistą, kuriame gausu riebalų ir cukraus gali suteikti laikiną palengvėjimo jausmą, tačiau iš tiesų jis yra apgaulingas ir tik sustiprina lėtinį stresą. Na, o lėtinis stresas ir vėl skatina persivalgymą ir sveikatai nepalankaus maisto vartojimą. Tokiu būdu atsiduriama tarsi užburtame rate.

O štai sveika mityba ilguoju laikotarpiu gali padėti kovoti su stresu.

Tad ką valgyti norint sėkmingai dorotis su stresu ir nepakliūti į užburtą streso malšinimo maistu ratą (arba iš jo ištrūkti)? Jei vartosite mažiau perdirbto maisto ir gėrimų ir valgysite daugiau tokio visaverčio maisto kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai, pieno produktai, žuvis ir riešutai, jūsų organizmas gaus daugiau jam reikalingų maisto medžiagų ir mažiau kenkiančių ingredientų. O tai gali padidinti atsparumą stresui. 

Sveikai maitintis gali padėti ir keletas paprastų taisyklių. Valgykite daržoves, šviežius vaisius, ankštinius, įtraukite į mitybą saikingus žuvies ir mėsos kiekius. Jei nėra alergijos, vartokite pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtą be priedų, varškę, sūrį, taip pat nevenkite kiaušinių. Kartais suvalgykite riešutų ir sėklų. Venkite greitojo maisto, pusgaminių, produktų ar gaminių, kurie pasižymi ilgu sudedamųjų dalių sąrašu, perdirbto maisto, ribokite cukraus ir alkoholio kiekį. Gerkite daug vandens, nepiktnaudžiaukite kava. Jokiu būdu nemalšinkite streso alkoholiu, saldumynais ir apskritai maistu.

Trumpinkite ekrano laiką

Suprantama, išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai šiandien daugeliui žmonių yra neišvengiama kasdienybės dalis. Labai dažnai šie įrenginiai yra tiesiog būtini.

Visgi pernelyg daug prie ekranų praleisto laiko gali reikšti ir stipresnį stresą bei emocinės sveikatos problemas – tą patvirtina ne vienas tyrimas.

Per daug ekranams skiriamo laiko apskritai siejama su prastesne psichologine savijauta ir didesniu stresu tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Be to, piktnaudžiavimas ekranais gali neigiamai paveikti miegą, o tai savo ruožtu taip pat didina stresą.

Kokybiškas miegas 

Miegant mažiau nei aštuonias ar bent septynias valandas per parą, organizmas gali tapti lengviau pažeidžiamas streso.

Pakankamas ir kokybiškas miegas suteikia atsparumo kasdieniam stresui, padeda geriau valdyti emocijas ir sumažina nerimo bei depresijos simptomų riziką.

Skirkite laiko savo pomėgiams

Hobiai ir kitos laisvalaikio veiklos gali tapti nuostabiu būdu sumažinti stresą. Visgi daugeliui žmonių atrodo, kad jų gyvenimas yra pernelyg užimtas ir vietos hobiams, žaidimams ar linksmybėms jame nėra.

Tačiau laisvalaikio veiklų įtraukimas į dienotvarkę gali nepaprastai pagerinti savijautą. O kai jausitės geriau, pagerės ir darbo rezultatai. Vadinasi, kokybiškas laisvalaikis gali būti naudingas darbinei veiklai ir produktyvumui. 

Nesvarbu, kas jus traukia – sodininkystė, siuvimas ar išvykos dviračiu – hobiai ir laisvalaikis gerina gyvenimo kokybę ir prisideda prie streso valdymo.

Ugdykite pozityvų nusiteikimą

Tai, kaip nusiteikiate ir kreipiatės į save, yra labai svarbu. Griežta savikritika, smarkios dvejonės ir niūrios prognozės retai atneša naudos. Jei nuolatos galvojate, kad kažkam neturite laiko, kažko negalite pakęsti, tai jau ima kelti stresą.

Labai svarbu išmokti jautresnio santykio su savimi. Jei pykstate ant savęs, visaip save išvadinate ar abejojate, kad jums gali pasisekti, stenkitės su savimi elgtis švelniau.

Pozityvus santykis su savimi gali padėti suformuoti palankesnį ir sveikesnį požiūrį. Optimistiškas ir jautrus dialogas su savimi padės suvaldyti emocijas ir imtis pozityvesnių veiksmų.

Joga

Jogoje susijungia fizinė veikla, meditacija, lengvas sportas ir kvėpavimo pratimai – visa tai puikiai malšina stresą.

Suprantama, viena jogos treniruotė didelės naudos dar neatneš, bet labai tikėtina, kad pajusite ilgalaikę naudą, jei jogą įtrauksite į savo dienotvarkę ir treniruotes lankysite reguliariai.

Joga atneša fizinės, psichologinės ir dvasinės naudos. Tad nedelskite ir pradėkite – užsirašykite į gyvą ar nuotolinę treniruotę ar parsisiųskite specialią programėlę.

Išreikškite dėkingumą

Dėkingumo praktika padeda suvokti, už ką turėtume būti dėkingi. Pagalvokite apie visus gerus dalykus, kurie jums nutinka: gal šiandien graži ir saulėta diena, o gal atvykote į darbą saugiai ir be trikdžių?

Dėkingumas taip pat primena apie visus turimus išteklius, kurie padeda dorotis su stresu, o tai yra išties įgalinantis dalykas.

Tyrimai taip pat rodo, kad dėkingumą išreiškiantys žmonės patiria mažiau streso ir džiaugiasi geresne psichikos sveikata bei gyvenimo kokybe.

Tad verta dėkingumo praktikas paversti kasdieniu įpročiu. Galite į savo dėkingumo knygelę kasdien užrašyti tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi, išreikšti dėkingumą prie vakarienės stalo ar rinktis kitą jums priimtiną dėkingumo reiškimo būdą.

Judėkite

Fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų suvaldant stresą ir stiprinant psichikos sveikatą. Na, o stresą sumažinti galinčių fizinių veiklų pasirinkimas yra išties platus.

Galite rinktis patinkančią sporto rūšį, lankyti individualias ar grupines treniruotes, kurios gali būti tiek gyvos, tiek nuotolinės, taip pat mankštintis lauke. Na, o kur dar paprasčiausias vaikščiojimas, bėgiojimas, žygiai, važinėjimas dviračiu, plaukimas baidarėmis ir begalė kitų veiklų, veiksmingai padedančių atslūgti stresui ir mažinti lėtinį stresą.

Pokyčiai aplinkoje

Didelė streso valdymo priemonių dalis nukreipta į emocijų pokyčius. Visgi kartais kovai su stresu to gali nepakakti – būtina keisti ne tik emocijas, bet ir aplinką. Kitaip tariant, reikia pašalinti stresą keliančius veiksnius, o ne keisti savo požiūrį į juos.

Vienas iš tokių atvejų – darbų sąrašo pertvarkymas. Jeigu mėginate įprastai 20 valandų trunkantį darbą sukišti į 16 valandų, neabejotinai pajusite stresą. Sumažinus darbo krūvį, savijauta gali pastebimai pagerėti.

Tad pasvarstykite, kad galbūt vertėtų atsisakyti papildomų pareigų ar dalį savo darbų kažkam deleguoti.

Laiko valdymo įgūdžiai leis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių kiekį ir geriau valdyti tuos veiksnius, kurių išvengti neįmanoma.

Kai be streso, kad tenka skubėti, ir baimės kažką užmiršti pajėgsite užbaigti viską, kas išvardinta darbų sąraše, jausitės neabejotinai ramiau ir lengviau.

Kitas dalykas, susijęs su išoriniais pokyčiais – pagalba. Jeigu jaučiate, kad savų pastangų kovai su stresu nebepakanka, nesivaržykite ir kreipkitės profesionalios pagalbos.

Žinoma, svarbu paminėti, kad kartais geriausias būdas sumažinti stresą yra paprasčiausiai pašalinti jį keliančius dalykus iš savo gyvenimo. Atsikratykite dalykų, kurie prisideda prie streso, ir mėgaukitės ramybe.

Intensyvus naujienų žiūrėjimas, nuolatinis sulindimas į ekranus, alkoholio vartojimas – tai tik keletas dalykų, galinčių į gyvenimą įnešti daugiau streso. Esminiai kasdienių įpročių pokyčiai gali smarkiai pagerinti savijautą.