Energija – tai mūsų gebėjimas veikti ir dirbti. Kad sėkmingai galėtume tą daryti, mums visiems reikalingas tam tikras fizinės, protinės ir emocinės energijos lygis. 

Tačiau energija yra ribotas ir senkantis išteklius. Išnaudojant energiją, jos mažėja. Tai paaiškina, kodėl kartais jaučiamės pavargę ar netgi visiškai išsekę. Na, o pasibaigus energijai, kažką nudirbti vargiai pavyks.

Kai energijos lygis būna aukštas, greičiau ir geriau priimame sprendimus. O kai ji senka, tą daryti tampa sunkiau. Taip pat žymiai sunkiau darosi susikaupti, ima mažėti produktyvumas, tampame dirglūs ir nervingi.  

Todėl labai svarbu apsaugoti save nuo energiją eikvojančių ir nuovargį prišaukiančių dalykų. Tai gali padėti smarkiai padidinti ne tik produktyvumą, bet ir darbo sėkmę bei apskritai pagerinti savijautą.

Vienas iš dalykų, itin uoliai eikvojančių energiją, yra tam tikri mūsų įpročiai. Įpročiai yra viena iš svarbiausių mūsų asmeninio ir profesinio pagrindo sudedamųjų dalių. Kasdieniai mūsų įpročiai daro didžiulę įtaką tam, kokie esame ir kaip elgiamės. Kiekvieną dieną mes renkamės, ar norime tobulėti, ar nejudėti iš vietos. 

Todėl tam, kad kuo labiau išvengtume energijos išeikvojimo ir nuo to neatsiejamų produktyvumo problemų bei prastos savijautos, pirmiausia reikia atpažinti netinkamus įpročius, skatinančius švaistyti energiją. Na, o tada jau bus galima pradėti su jais kovoti.

1. Nuolat smarkiai stengiatės įtikti kitiems žmonėms 

Jei nuolat bandote įtikti kitiems žmonėms, nesvarbu, ar tai jūsų vadovas, sutuoktinis, treneris ar tėvai, šie bandymai ima neįtikėtinai varginti. Kai nieko nepaisydami bandome paversti kitus žmones laimingais, išties nelaimingais paverčiame save. Taip yra todėl, kad tada mūsų veiksmus nulemia poreikis tenkinti kitų žmonių norus ir lūkesčius, apleidžiant savuosius.

Žinoma, malonus ir paslaugus elgesys tikrai padeda palaikyti gerus ir tvirtus santykius su kitais žmonėmis, bet tik tuo atveju, jeigu taip elgiatės ne siekdami pripažinimo. Tai yra pavojingas elgesys, visada pareikalausiantis iš jūsų daug energijos, priversiantis ignoruoti savo poreikius, panirti į nuolatinę streso būseną ir jaustis nelaimingais. Bandydami įtikti kitiems ir nepajėgdami pasakyti „ne“, mes paaukojame savo energiją ir laimę. O nesulaukę trokštamo pripažinimo galiausiai pajuntame pyktį ir apmaudą.

Tad supraskite, kad visiems niekada neįtiksite, todėl geriausia yra stengtis visų pirma įtikti sau. Ar jus džiaugiatės tuo, kas esate ir ką veikiate? Svarbiausia, kad tai džiugintų ir tenkintų jus, o jei kai kuriems žmonėms to nepakanka, vadinasi, tau jau nebe jūsų, o jų problema.

Išmokite atpažinti, kur yra jūsų ribos, aiškiai jas nustatykite ir pademonstruokite. Suvokite, kad santykiuose stengtis turi abi pusės, o ne viena. Jei kažkas jūsų netenkina, nedvejokite ir tvirtai tą pasakykite.

2. Pernelyg didelė savikritika

Nuolatinė savikritika, griežtas savęs vertinimas ar tiesiog saviplaka gali būti itin varginantis dalykas. Labai dažnai ši griežta savikritika kyla iš menkos savivertės ir nepasitikėjimo savimi.

Kai galvojame, kad esame nepakankami – pavyzdžiui, jei nesijaučiame pakankamai talentingi – paprastai apima noras save sumenkinti. Tada imame aršiai save kritikuoti, sureikšminti savo silpnybes, nenustojame galvoti apie savo trūkumus ir save dėl to graužti.

Tačiau reikia suvokti labai svarbų dalyką: jeigu savyje neįžvelgiate nieko teigiamo, jums vargiai pavyks jaustis energingiems ir pajėgiems veikti bei džiaugtis gyvenimu.

Jeigu jaučiate, kad šiame aprašyme galite atpažinti save, imkitės veiksmų situacijai pakeisti. Pradėkite nuo paprasčiausios atjautos sau. Kai išmoksite save vertinti su meile ir padrąsinimu, jausitės laimingesni, atrasite taiką su savimi. Pasveikinkite save su pergalėmis ir džiaukitės jomis, pagirkite už pastangas ir atlaidžiai reaguokite į nesėkmes – pasidžiaukite, kad apskritai pabandėte. 

3. Nežabotas panirimas į socialinius tinklus ir elektroninį paštą

Mūsų santykis su socialiniais tinklais turi didelę įtaką nuotaikai ir energijos būklei. Socialinių tinklų turinys, kurį stebime, gali mus įkvėpti arba atvirkščiai – priversti pasijusti itin prastai.

Jeigu jūsų socialiniuose tinkluose vartojamas turinys apima tik draugų ar apskritai nepažįstamų žmonių, kuriems, regis, sekasi geriau negu jums, nuotraukas ir vaizdo įrašus, ims atrodyti, kad jūsų gyvenimas blogesnis, nei iš tiesų yra. Kai pradedate nuolatos lygintis su socialiniuose tinkluose stebimais žmonėmis, galite pasijusti mažiau pasiekę, prasčiau atrodantys, nevykę ar apskritai niekam tikę. 

Tokia veikla išeikvoja energiją ir priverčia jaustis itin nepatenkintais savimi.

Tačiau reikia neužmiršti, kad socialiniuose tinkluose gausu apsimestinių dalykų ir pagražinto gyvenimo, todėl neverta tam, ką juose pamatote, leisti nulemti jūsų savijautą ir tai, kaip save vertinate.

Suprantama, protingai dozuojamas ir tinkamai atrinktas socialinių tinklų turinys gali turėti ir didžiulę teigiamą įtaką.

Todėl susitelkite į savo poreikius ir orientuokitės į tuos socialinių tinklų aspektus, kurie atitinka jūsų tikslus. Užuot lyginę save su kitais ir krimtęsi dėl savo gyvenimo, išnaudokite socialinius tinklus tam, kad pasisemtumėte įkvėpimo ir vystytumėte vertingus santykius su žmonėmis.

Santykis su elektroniniu paštu taip pat turi būti išmintingas. Jei jūsų tiesioginis darbas nėra atsakinėti į elektroninius laiškus, tuomet nėra prasmės nuolatos nervingai tikrinti elektroninį paštą. Nusistatykite valandas, kada tikrinate paštą ir atsakinėjate į laiškus, ir jų laikykitės. Paprastai į dalykinius laiškus atsakyti priimtina per parą nuo gavimo. Todėl nereikia savęs kankinti mintimis apie tai, kad būtina atsakyti į vieną ar kitą laišką. Tai labai išblaško ir išsiurbia energiją.

Be to, stenkitės nenaršyti socialiniuose tinkluose ir netikrinti elektroninio pašto prieš miegą ir kuo ilgiau ryte vos nubudus.

4. Savyje laikote pyktį ir apmaudą

Nuodai ne visada yra suvalgomi ar išgeriami. Nuodais gali virsti ir emocijos. O pyktis, apmaudas ir pagieža yra vienos nuodingiausių emocijų, kurios gali mus užvaldyti.

Psichologų teigimu, tai yra tipiški didžiulio intensyvumo neigiamų emocijų pavyzdžiai. Tokios emocijos gali smarkiai išvarginti mus tiek fiziškai, tiek protiškai.

Labai dažnai tokios emocijos kaip pyktis, įniršis ir apmaudas kyla todėl, kad vis dar tebegyvename praeitimi ir „nepaleidžiame“ skausmingų praeities akimirkų. Tebelaikome pyktį ir pagiežą tų žmonių, kurie mus įžeidė ar įskaudino, atžvilgiu.

Svarbu suvokti, kad praeities nepakeisime, todėl ją reikia palikti ten, kur ir yra – praeityje. Laikyti pyktį ar pagiežą jokios prasmės nėra, mat tokiu būdu nuskriaudžiame tik save.

Todėl, jei norite judėti pirmyn, turite susiimti ir paleisti visą neigiamą praeitį. Padarykite tą paprasčiausiai dėl savęs. Taip išsilaisvinsite ir išvaduosite savo mintis nuo nuodingo praeities poveikio ir, žinoma, turėsite daugiau energijos.

Pradėkite nuo sąmoningumo: išsiaiškinkite, dėl ko konkrečiai jaučiate apmaudą, kas jus supykdo.

Jeigu jaučiate, kad kažkokia konkreti praeities patirtis yra pernelyg skausminga, jog ją paleistumėte, skirkite laiko jai apmąstyti, pamėginkite raštu išdėstyti savo mintis ir rūpesčius. Taip pat apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus.

5. Nuolat nerimaujate ir neatsikratote įkyrių apmąstymų

Kai bandome nuspėti ateitį, tampame nervingi ir nerimastingi. Tokiais atvejais eikvojame savo energiją bandydami prognozuoti ir sukontroliuoti dalykus, kurie gali nutikti arba nenutikti.

Visgi labai dažnai nerimavimas dėl dalykų, kurių mes paprasčiausiai negalime suvaldyti, yra tiesiog energijos švaistymas, kuris nesprendžia jokių problemų. Jis tik sukelia įtampą, nerimą ar netgi depresiją. 

Jei kažkas vyksta ne taip, kaip suplanavote ir to kontroliuoti nebegalite, vadinasi, ir jaudintis dėl to nebėra prasmės. Na, o jei įmanoma kažką padaryti, reiškia, reikia liautis nerimauti ir imtis veiksmų. Nerimavimas tėra energijos švaistymas – verčiau susitelkite į tai, ką įmanoma sukontroliuoti. Kai tą padarysite, suvaldysite ne tik savijautą, bet ir situaciją.

Tą patį galima pasakyti ir apie perdėtus, pernelyg įkyrius apmąstymus. Jie vargiai padės kažką pasiekti, šie apmąstymai nesukuria geresnio rezultato. Jie tik išeikvoja energiją ir fiziškai išsekina. 

Jeigu jau viską apsvarstėte ir priėmėte sprendimą, laikykitės jo ir nebesiblaškykite. Nuolatinis įkyrus dalykų persvarstymas dažniausiai yra visiškai neproduktyvi veikla, skatinanti tik nereikalingą stresą ir apsunkinanti sprendimų vykdymą. Priimdami sprendimą, įvertinkite visas rizikas, kurias prisiimate, darykite viską, kad jas sušvelnintumėte, ir ramiai įgyvendinkite savo sprendimą.

6. Netinkamas miego režimas 

Niekas neatgaivina organizmo ir neatšviežina minčių taip, kaip tą padaro kokybiškas miegas. 

Miegant organizmas atsigauna, atstatoma cheminė pusiausvyra. Be to, smegenys turi pakankamai laiko atsikratyti toksinų ir užtikrinti mąstymo skaidrumą.

Visų šių procesų tikslas yra paruošti kūną ir protą tam, kad nubudę jaustumėtės kuo geriau. Kad kokybiškai išsimiegotumėte, miego trukmė turi būti mažiausiai septynios, o geriausiai – aštuonios valandos.

Visgi daugelis žmonių susiduria su miego problemomis – būna sudėtinga užmigti arba kokybiškai išmiegoti. Tokiais atvejais patiriami miego sutrikimai ar jo trūkumas.

Jeigu nuolatos miegate mažiau, nei reikėtų, nesuteikiate savo organizmui galimybės atsigauti ir atsinaujinti. Na, o tai reiškia, kad nepavyks pergudrauti savo organizmo ir išsaugoti reikalingos energijos.

Miego trūkumas išsekina ir trikdo protinius pajėgumus ir kelia realų pavojų fizinei sveikatai. Laikui bėgant, tai gali turėti rimtų pasekmių. Miego trūkumas tiesiogiai siejamas su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant augantį svorį, sunkumus susikoncentruojant, nuotaikų svyravimus.

Dėl šios priežasties būtina gerinti savo miego įpročius – tai padės kontroliuoti miego kokybę.

Stenkitės sureguliuoti savo miego režimą taip, kad kasdien eitumėte miegoti ir keltumėtės tuo pačius metu.

Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį tai, ką veikiate prieš miegą ir kaip jam nusiteikiate. Bent keletą valandų iki miego reikėtų negerti kavos, nevartoti alkoholio, nevalgyti riebaus, sunkiai virškinamo maisto – visa tai gali apsunkinti miegą. Verčiau pamedituokite, užsirašykite savo mintis, paskaitykite, pasiklausykite muzikos, audioknygos ar tinklalaidės.

Miego trūkumas yra neabejotinas geros savijautos priešas ir energijos eikvotojas. Tačiau miego perteklius taip pat nėra naudingas. Jeigu miegate per daug, iš tiesų tai nepadidina energijos kiekio, nepadeda sukaupti energijos atsargų ir nepadeda jaustis žvaliau dienos metu. Persimiegojimas turi priešingą poveikį: per didelis miego kiekis paskatina mieguistumą.

Taip pat labai svarbu, kad miego režimas neišsiderintų savaitgaliais ar per kitus laisvadienius. Jei šeštadienį neinate miegoti iki paryčių, tada sekmadienį miegate iki pietų, galiausiai sekmadienio vakarą būna sunku užmigti, o pirmadienio rytą kankina miego trūkumas. Jeigu visgi norisi ilgiau pavakaroti, verčiau pamėginkite kitą rytą atsikelti panašiu laiku kaip ir įprastai, o tada po pietų nusnūskite, tačiau tik trumpam. Pamiegokite maždaug pusvalandį – tai atgaivins organizmą, tačiau neįžengsite į gilaus miego fazę, dėl ko galėtumėte nubusti labiau pavargę.

Iš visų įpročių, sekinančių energiją, nekokybiškas miegas yra vienas kenksmingiausių. Išsprendus šią problemą, pajuntamas akivaizdus poveikis – stabilizuojasi nuotaika, atsiranda daugiau energijos, tampa lengviau susikaupti.

7. Negatyvus nusiteikimas

Negatyvus nusiteikimas nepadeda spręsti problemų. Atvirkščiai, jis tik prisideda prie jų gilinimo. Taip eikvojate ne tik savo, bet ir aplinkinių – draugų, artimųjų, kolegų – energiją. Tokiu būdu tikrai nedidėja nei produktyvumas, nei nusiteikimas. Todėl verčiau stenkitės koncentruotis į teigiamus dalykus.

8. Sveikatai nepalanki mityba

Sveika ir subalansuota mityba – puikiausias būdas užtikrinti, kad jausitės gerai, mat tai, ką valgote, daro didžiulę įtaką energijos kiekiui, nuotaikai ir produktyvumui.

Paprastai tariant, jeigu jaučiatės pavargę, apsunkę, o prabėgus maždaug pusvalandžiui arba valandai po valgio norite nusnūsti, būtina nedelsiant keisti mitybos įpročius.

Sveikas maistas, didinantis kasdienius energijos išteklius, apima tokius produktus kaip daržovės, vaisiai, riešutai, tinkami pieno produktai, kiaušiniai, nerafinuoti angliavandeniai, žuvis, liesa mėsa, ankštiniai, sveikieji riebalai, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus.

Pasirūpinkite, kad kiekvieną dieną gautumėte pakankamai svarbių maisto medžiagų ir vartotumėte kuo mažiau perdirbto, nesveiko maisto. Gausiai perdirbti maisto produktai skatina cukraus kiekio kraujyje ir insulino šuolius. Jų suvalgius, užlieja laikinas energijos antplūdis, tačiau ši energija netrukus sparčiai išsenka. Galiausiai jaučiatės dar labiau pavargę nei prieš valgydami.

Tad jei vartojate per daug cukraus, angliavandenių (ypač rafinuotų) ir transriebalų, tiesiog netenkate energijos. Stebėkite, ką valgote, ir rinkitės maistą, kuris suteikia energijos, o ne ją atima.

Be to, labai svarbu vengti persivalgymo. Geras, kokybiškas maistas – nuostabus dalykas. Visgi pernelyg didelis jo kiekis apsunkina, o tada tampa sunkiau sutelkti dėmesį, senka energija ir menksta motyvacija.

9. Nuolatiniai skundai ir aimanos

Kai imame viskuo skųstis, mes ne tik skleidžiame siaubingai įkyrų negatyvumą, bet ir paskatinate aplinkinius mūsų vengti. Juk niekas nenori klausytis amžinų skundų ir dejonių. Prisidėkite prie sprendimų, o ne prie problemų – jų tikrai reikia mažiausiai. Rinkitės pozityvumą, produktyvumą ir energiją.

10. Prisižadate, bet pažadų neištesite 

Jeigu draugui, artimajam, kolegai, vadovui ar klientui kažką prižadate, bet galiausiai to visgi neištesite, tokiu būdu sugeneruojate sau gausybę streso, nerimo ir papildomo darbo. Apie išsekusią energiją neverta net kalbėti. Be to, visa tai gerokai sumenkina pasitikėjimą savimi. Tad pažadus dalinkite atsakingai ir tesėkite savo žodį. Taip turėsite daug daugiau energijos ir tvirčiau pasitikėsite savimi.

11. Stebite, kaip gyvenimas bėga pro šalį

Būti tik nuošaliu savo gyvenimo stebėtoju, abejingai plaukti pasroviui ir nesiimti jokių veiksmų tikrai nėra geriausias variantas. Paradoksalu, tačiau toks pasyvumas energijos tikrai neprideda. Todėl verčiau gyvenimo vairą perimkite į savo rankas. Niekas mūsų gerove labiau už mus pačius tikrai nepasirūpins. Tad jei jaučiatės prastai, perimkite savo gyvenimo kontrolę.

12. Apkalbos ir dramų kurstymas

Aplinkinių apkalbinėjimas ir dramų kurstymas nepadeda nei sutvirtinti santykių su draugais ar kolegomis, nei pasiekti reikšmingų rezultatų. Tai yra paprasčiausias energijos švaistymas dalykams, kurie galbūt net nėra susiję su jumis ir apskritai yra ne jūsų reikalas. Neeikvokite jėgų ir energijos beprasmiams kitų žmonių aptarinėjimams, bandymams apsunkinti jų gyvenimą kurstant dramas ir panašiems žaidimams. Verčiau šią energiją nukreipkite naudingiems dalykams: rūpinkitės savimi, stenkitės nuolat mokytis ir tobulėti.

13. Palaikote nesveikus santykius

Labai svarbu ne tik patiems neįsisukti į beprasmių, negatyvių ir energiją eikvojančių įpročių – apkalbų, dramų kėlimo, skundų – ratą. Ne mažiau reikšmingas dalykas yra neapsupti savęs žmonėmis, kurie intensyviai užsiima tokiais dalykais. Tai toksiškas elgesys. Labai svarbu suprasti, kad jeigu žmonės apkalbinėja kitus jiems už nugarų, labai tikėtina, jog jie lygiai taip pat apkalbinėja ir jus. Todėl apsupkite save pozityviais žmonėmis, kurie savo energiją skiria ne kitų žlugdymui, o savęs tobulinimui ir aplinkinių palaikymui.

14. Geriate nepakankamai vandens

Tai atrodo elementarus dalykas, tačiau daugelis jį užmiršta: dehidratacija itin smarkiai mus išsekina ir išsiurbia energiją. Dažnai nepakankamai vandens išgeriame ir su dehidratacijos rizika susiduriame dėl dviejų priežasčių: gerti vandenį pakankamai lengva užmiršti, be to, neretai nepastebime, kad burna jau išdžiūvo ir pradedame dehidratuoti.

Na, o kai geriame neužtektinai vandens, tampa sunku susikaupti, daromės irzlūs, neramūs. Labai svarbu suprasti, kad tokiais atvejais situaciją gerokai pataisytų paprasčiausias vanduo.

Žinoma, užvis geriausia, jei apskritai neleistumėte sau dehidratuoti. Todėl visada su savimi turėkite vandens, kažkur eidami, pasiimkite gertuvę. Taip pat visada turėkite vandens savo darbo vietoje, kad galėtumėte bet kada atsigerti.

15. Nenusistatote savo prioritetų

Ar esate aiškiai išskyrę savo prioritetus? Ar žinote, kas jums svarbiausia? Ar jums svarbūs draugai? Šeima? Darbas? Pomėgiai? Sveikata? 

Jei nepriimate sprendimo, kas jums svarbiausia, apsunkėja visi kiti sprendimai, o energija senka. O štai susidėliojus prioritetus tampa gerokai lengviau. Tarkime, jeigu jūsų prioritetai yra šeima ir pomėgiai. Vadinasi, į prašymą padirbėti viršvalandžius atsakysite neigiamai.

Suprantama, nusistatyti prioritetus nėra lengva užduotis. Tačiau neužmirškite, kad prioritetai laikui bėgant gali keistis – vieni dalykai tampa svarbesni, kitų aktualumas tampa mažesnis. Kad būtų lengviau, galima pabandyti susidaryti gyvenime svarbių dalykų sąrašą, kiekvieną jų įvertinkite balais. Didžiausiais balais įvertinti dalykai ir bus jūsų prioritetai.

16. Viską priimate pernelyg asmeniškai

Jei kiekvieną veiksmą jūsų atžvilgiu vertinate kaip asmeniškai nukreiptą prieš jus, tai dažnai ne tik neatitinka realybės, bet ir paprasčiausiai vargina. Labai tikėtina, kad vienoks ar kitoks elgesys su jumis asmeniškai nėra susijęs, o taip reaguodami, situaciją tik apsunkinate. Reaguodami nuosaikiau ir nepriimdami dalykų asmeniškai, išvengsite daug nereikalingos streso ir įtampos.