Kambariniai augalai gyvenamosioms erdvėms suteikia gyvybės ir jaukumo. Šie augalai yra vienas iš labai svarbių interjero elementų, sudėliojančių reikiamus akcentus kambaryje, įnešančių žavesio ir jausmo, kad erdvė yra šilta bei suasmeninta. Galima sakyti, kad tai yra netgi privalomas interjero elementas, jei norite, jog kambarys ar kita patalpa būtų kupina gyvumo ir jaukumo. 

Kambariniai augalai išties patinka daugeliui. Visgi jiems reikalinga konkreti priežiūra ir rūpestis – tik tada šie augalai vešės ir džiugins akį. Negaudami tinkamos priežiūros, kambariniai augalai ima menkti, o galiausiai ir visai nunyksta. Būtent dėl šios priežasties dauguma žmonių vengia savo gyvenamąsias erdves pagyvinti kambariniais augalais, nors to ir norėtų. 

Visgi baimė numarinti kambarinius augalus ne visada yra pagrįsta. Kai kuriems augalams iš tiesų reikia pakankamai kruopščios ir intensyvios priežiūros. Tačiau to reikia tikrai ne visiems augalėliams. Egzistuoja išties nemažai pakankamai nelepių kambarinių augalų, kurių priežiūrai nereikia nei didelių žinių, nei ypatingų pastangų. Šie augalai atleidžia nedideles šeimininkų klaidas, neapsižiūrėjimą ar užmaršumą. Jiems taip pat nereikia specifinių procedūrų, itin didelio dėmesio ir išmanymo, todėl tokie augalai tiks neturintiems daug laisvo laiko ir besibaiminantiems, kad dėl jų rūpesčio trūkumo augalas nunyks.

Tad susipažinkime su šiais žavingais ir neabejotinai jūsų kambarį papuošiančiais savarankiškais ir nelepiais kambariniais augalais.  

Sansevjera (Sansevieria)

Tai ilgaamžis ir labai nesudėtingai prižiūrimas sukulentas, neabejotinai papuošiantis ir pagyvinsiantis jūsų namus. Tai itin atsparus ir ištvermingas augalas, kuriam išties nereikia ypatingos priežiūros. Jis gali pakęsti nepalankias sąlygas – šviesos ir drėgmės trūkumą. Tiesa, labiausia sansevjeros atsiskleidžia ir išgražėja visgi šviesioje vietoje, tačiau jei negalite tokios skirti, nesikrimskite – sansevjera neliūdės ir ten, kur šviesos nedaug. Be to, šis augalas taip pat atsparus ligoms ir kenkėjams, nesibaimina ir sauso oro, nėra jautrus vėjo gūsiams ir skersvėjams.

Sansevjeros pasižymi išraiškinga ir didinga išvaizda – jų smailūs, griežti, tvirti ir mėsingi lapai truputį primena kalaviją. Jos gali papuošti ne tik namus, bet ir biurą ar kitokias patalpas, itin žavingai atrodo minimalistiniame interjere. Sansevjerų būna pačių įvairiausių dydžių.

Auginant sansevjeras, būtina neužmiršti svarbiausio dalyko: jų negalima perlaistyti, mat tai visgi yra sukulentas. Perlaisčius augalo šaknys paprasčiausiai supus. Sansevjeras laistyti galima maždaug kas dvi ar tris savaites, žiemą, priklausomai nuo drėgmės lygio, dar rečiau. Na, o jei dienos šviesos šis augalas visai negauna, vandens jam taip pat beveik nereikia. Tokiu atveju pakanka sansevjerą nedideliu vandens kiekiu palieti kas kelis mėnesius.

Sansevjerų taip pat nereikia apipurkšti vandeniu. Be to, laistant reikia stengtis, kad į skrotelės vidų nepapultų vandens. 

Kalatėja (Calathea)

Tai labai dekoratyvus augalas, galima rinktis iš įvairiausių rūšių. Kalatėjos mėgsta šilumą, tačiau tiesioginių saulės spindulių joms nereikia – nuo jų gali imtis suktis ir ruduoti lapai. Kalatėjas prižiūrėti nesudėtinga dėl to, kad labai lengva suprasti, kada jai stinga arba per daug vandens. Jei kalatėja suglemba, vadinasi, metas kuo greičiau ją laistyti. O jeigu ant augalo lapų ima rastis geltonų ar rudų dėmių, reiškia, jis perlaistytas ir drėgmės jam jau per daug. 

Kalatėjos išsiskiria tuo, kad tai yra absoliučiai nenuodingas augalas. O tai reiškia, jog kalatėjas galima drąsiai auginti ten, kur yra mažų vaikų ar naminių gyvūnų.

Difenbachija (Dieffenbachia)

Dideliais baltai žaliais lapais žavinti difenbachija sukuria egzotišką atmosferą. Difenbachija mėgsta šiltesnę temperatūrą, todėl geriau vazono su šiuo augalu nestatyti prie lango ar vėsioje patalpoje. 

Tačiau difenbachijos nėra jautrios šviesos trūkumui, jos gana nesunkiai prisitaiko tiek prie lengvesnės, tiek prie sunkesnės žemės. Jei matote, kad jūsų difenbachija paseno ir suvargo, ją nesudėtinga atgaivinti. Tereikia išpjauti keletą stiebų prie pagrindo. 

Tiesa, jei augalus nuolat užmirštate palaistyti, galbūt difenbachija nebus geriausias pasirinkimas. Ją reikia laistyti gausiai, kad žemė vazone visada būtų tolygiai drėgna. Lapelius taip pat būtų gerai ir nuplauti. Kita vertus, jei kaip tik labiau linkstate augalus perlaistyti, difenbachija bus geras variantas, nes jai reikia daug drėgmės. 

Be to, difenbachija nėra tinkama, jei namuose yra gyvūnų ar mažų vaikų, mat visos šio augalo dalys nuodingos ir paragavus gali smarkiai sudirginti.

Filodendras (Philodendron)

Tai labai dekoratyvus ir žavingas augalas, jis sparčiai auga ir veši, džiugindamas ryškiai žalios spalvos lapais. Filodendras puikiai tiks tuo atveju, jei norisi užpildyti didesnę erdvę. Iš esmės pagrindinis reikalavimas jo priežiūrai yra šilta vieta. Vėsesnėje temperatūroje filodendras ima vargti ir skursti. Filodendrui taip pat netiks tiesioginiai saulės spinduliai.

Filodendras taip pat tiks tiems, kurie labiau linkę augalus ne kankinti sausra, o vis perlaistyti, mat šis gražuolis mėgsta drėgmę, jam taip pat reikėtų, kad vazono žemė išliktų drėgna. Tačiau kiek ilgiau nepalaisčius filodendras taip pat neims purkštauti ir išgyvens. Na, o daugiau priežiūros filodendrui ir nereikia, jis nėra reiklus ir puikiai ištveria šviesos trūkumą, nebent norite, kad filodendras labiau šakotųsi – tada galima nukarpyti viršūnėles. 

Dracena (Dracaena)

Jeigu jūsų namuose dienos šviesos negausu, dracena gali būti šaunus pasirinkimas. Šiam palmę šiek tiek primenančiam augalui nereikia saulėtos vietos, jam nekenkia ir šviesos trūkumas. Dracena taip pat atspari ir sausam orui. Tiesa, kai oras itin sausas, gali pradėti džiūti lapų galiukai. Tačiau to galima labai paprastai išvengti – pakanka draceną paprasčiausiai nupurkšti.

Jei norima, kad dracena augtų greičiau ir labiau vešėtų, jai reikės daugiau netiesioginės saulės šviesos. Bet iš esmės dracena gali puikiausiai augti ir džiuginti ir šešėlyje. Na, o laistyti draceną reikia tada, kai žemės paviršius tampa sausas, nors visgi būtų geriau, kad ji smarkiai neperdžiūtų.

Dracenų būna įvairių rūšių ir dydžių, jos gali būti didelės ir visiškai mažutės.

Skindapas (Scindapsus arba Epipremnum)

Skindapas – anksčiau buvęs madingas ir šiandien ir vėl labai išpopuliarėjęs kambarinis augalas, kurį nesudėtinga prižiūrėti ir sunku numarinti. Skindapo priežiūra iš esmės labai primena jau minėtojo filodendro. Juos galima netgi drauge auginti tamsesnėje vietoje. 

Svarbiausia neužmiršti skindapo palaistyti. Tačiau skindapas mielai atleidžia ir pradedančiųjų klaidas: jei visgi užmiršote savo augalėlį palaistyti, tiesiog kuo skubiau tą padarykite, ir skindapas nesispyriodamas atsigaus ir vėl jus džiugins savo baltai ar sidabro spalva išmargintais lapais.

Skindapas visai neblogai jaučiasi ir sausame kambario ore, tik tokiu atveju gerai būtų jį retkarčiais papurkšti ir taip padrėkinti.

Aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior)

Aukštoji aspidistra – itin įspūdingas tiek savo išvaizda, tiek atsparumu augalas. Tai vienas ištvermingiausių ir nereikliausių kambarinių augalų. 

Gausiai lapuotas augalas nėra jautrus šviesos trūkumui, gali augti vėsesnėse patalpose. Aspidistra yra vienas iš nedaugelio augalų, pakenčiančių skersvėjus ir vėjo gūsius. Aspidistra puikiai išgyvena ir ten, kur oras sausas, tik tokiu atveju patariama jas padrėkinti apipurškiant. 

Visgi aspidistra nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Ją reikia laistyti reguliariai, tačiau ne per daug gausiai, taip pat reikia nepalikti nubėgusio vandens vazonėlio lėkštutėje, nes gali imti pūti šaknys. 

Kuokštinis chlorofitas (Chlorophytum comosum)

Dar vienas itin nereiklus augalas. Chlorofitas – tikras vintažinis augalas, kurį daugelis galbūt prisimename iš vaikystės. Jis mielai įsikurs tiek saulėje, tiek pavėsyje, tiek šiltame ar vėsesniame kambaryje, jam tiks ir drėgnesnis, ir sausesnis oras. Nieko baisaus, jei kartais chlorofitą užmiršite palaistyti – šaknyse jis kaupia vandens atsargas. Tačiau šiaip chlorofitą laistyti reikėtų pakankamai dažnai, kad neperdžiūtų žemė, tik gana nedideliais kiekias.

Chlorofitas labai vertingas tuo, kad veiksmingai valo orą.

Tiesa, chlorofitas visgi geriau jausis ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, o išsiskaidžiusioje šviesoje. Na, o šviesesnėje vietoje gražiau išryškėja jo lapų spalva, chlorofitas sparčiau auga. Nuo pavasario iki rudens augalą galima patręšti kompleksinėmis trąšomis, kas kelerius metus persodinti.

Vėzdūnė (Spathiphyllum)

Dailiais baltais žiedais džiuginantis augalas yra pakankamai nereiklus. Jis dar vadinamas taikos lelija ir išsiskiria itin elegantiška išvaizda. Vėzdūnė mėgsta šiluma, tačiau iš esmės yra visai nelepi temperatūrai. Ji taip pat mėgsta šviesą ir paprastai pražysta tik jos gavusi, bet gali gyventi ir tamsesnėje vietoje. Vėzdūnei tai žymiai geriau nei tiesioginiai saulės spinduliai. Jai tinka įvairiausia žemė. 

Vėzdūnė mėgsta drėgmę, todėl vasarą ją reikėtų laistyti dažniau. Ji taip pat geriau jaučiasi drėgname ore, vadinasi, būtų gerai neužmiršti reguliariai apipurkšti lapų, kad šie žavėtų ir spindėtų. 

Yra vienas dalykas, kurio auginant vėzdūnę reikėtų itin vengti – tai skersvėjai. Jų ši gėlė labai nemėgsta.

Nėrūnė arba šaflera (Schefflera)

Tai labai efektyviai orą valantis tropinis augalas. Nėrūnė mėgsta vidutinę temperatūrą ir gerai apšviestą vietą, tiesa, geriau ne tiesioginius saulės spindulius. Laistyti reikėtų negausiai, bet dažnai, stebėti, kad žemė vazone būtų drėgna ir neperdžiūvusi. Iš vazono padėkliuko nubėgusį vandenį reikėtų išpilti.

Nėrūnė džiugina tuo, kad greitai auga ir yra ilgaamžis augalas. Visgi tai nėra labai geras pasirinkimas auginantiems mažus vaikus ar turintiems augintinių, mat nėrūnė turi odą bei gleivinę dirginančių medžiagų.

Gebenė lipikė (Hedera helix)

Greitai augantis, ištvermingas, visada žaliuojantis vijoklinis augalas. Gebenę veikiausiai galima įvardinti kaip dar vieną augalą iš nostalgiškų vaikystės prisiminimų. 

Gebenei labai tinka šviesi vieta, tačiau ji gali išgyventi netgi prieblandoje. Visgi ryškios tiesioginės saulės šviesos geriau vengti. Taip pat reikėtų vengti įkurdinti gebenę šalia radiatoriaus. Šį augalą reikėtų laistyti dažnai, bet po nedaug, neleisti permirkti. 

Gebenę gali pulti voratinklinės erkutės, ypač jei oras sausas, todėl reikėtų ją reguliariai nuplauti kambario temperatūros vandeniu. 

Storlapis (Crassula)

Šis augalas, dar vadinamas laimės medžiu, nuostabiai tiks užmaršuoliams, vis besikėsinantiems numarinti savo augalus, nes tiesiog pamiršta juos laiku palieti. Storlapį reikia laistyti negausiai, stengiantis neperlaistyti, geriausia reguliariai, na, o jei nepavyksta, nieko baisaus – vandens atsargas jis kaupia lapuose. Galima pilti vandens į lėkštutę su vazonu. Jo priežiūra yra labai panaši į kitų nelepių sukulentų. Jam tinka vidutinė kambario temperatūra, žiemą ji gali būti ir kiek vėsesnė. Storlapis geriau jausis šviesesnėje vietoje, jis nesibaido ir tiesioginių saulės spindulių.

Storlapis yra neįtikėtinai ilgaamžis augalas. Storlapis žavi savo panašumu į medelį ir įspūdingais sultingais lapais. Jis auga lėtai, tačiau užtikrintai. Mėgsta smėlingą, laidų dirvožemį, tinka kaktusams skirta žemė, kas kelerius metus reikėtų persodinti. 

Krotonas (Codiaeum)

Krotonas namus papuoš ryškia spalva ir įspūdinga lapija, jis pasižymi rūšių įvairove. Krononas gali puikiai pagyvinti interjerą. Tiesioginiai saulės spinduliai šiam augalui nebūtini, visgi labai ryškiomis spalvomis sutviska tik tada, kai krotonas gauna pakankamai ryškios šviesos. Kuo daugiau šviesos krotonas gaus, tuo jo lapai bus ryškesni ir margesni. Laistyti reikia pakankamai gausiai ir reguliariai, kai dirvos paviršius išdžiūva. Krotonas mėgsta būti patręšiamas specialiomis kambariniams augalams skirtomis trąšomis. 

Nors krotonui ypatingos priežiūros nereikia, visgi būtina atkreipti dėmesį į tai, kad krotonas tiesiog nepakenčia skersvėjų. Perpūstas krotonas ima mesti lapus. Be to, šį augalą reikėtų saugoti ir nuo didelių temperatūros svyravimų. Todėl net ir laistyti jį geriausia nešaltu vandeniu.

Zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia)

Tai labai populiarus ir vešlus augalas, dar vadinamas pinigų medžiu. Zamiokulkas pasižymi tamsiai žaliais plačiais lapais, kurie būna blizgantys ir mėsingi. Zamiokulkas plačiai paplitęs ne be priežasties – jį auginti nesunku, šis augalas ištveria net pas aplaidžiausius šeimininkus, juos nustebindamas ir pradžiugindamas. Zamiokulkas auga gana lėtai, bet tvirtai, gali užaugti labai aukštas. Jis veiksmingai valo patalpų orą ir gerina jo kokybę. 

Zamiokulkui patinka gauti daug išsklaidytos šviesos, jam taip pat patinka vidutinė temperatūra. Tiesa, zamiokulkas pakenčia ir dalinį pavėsį. Kuo zamiokulkas auga arčiau lango, tuo jo lapai žalesni ir ryškesni. Sausas oras šiam augalui nėra kenksmingas. Rekomenduojama zamiokulką maždaug kas metus persodinti vis į didesnį vazoną. 

Zamiokulkas savo šakniagumbiuose sukaupia vandens atsargų, todėl pamiršus palaistyti jis tikrai nežus. Laistyti augalą reikėtų reguliariai, bet saikingai, kad viršutinis dirvos sluoksnis išliktų kiek sausas. Galima pilti vandens į vazono lėkštutę. Reikia vengti perlaistymo, nes tada iškyla rizika, kad augalas pradės pūti ir žus. Perlaistymo ženklas – pradėję gelsti zamiokulko lapai.

Rekomenduojama nuo zamiokulko lapų reguliariai nuvalyti dulkes. 

Lyralapis fikusas (Ficus lyrata)

Pastovumą mėgstantis augalas, todėl jį geriausia įkurdinti nuolatinėje vietoje. Fikuso nereikia dažnai persodinti. Jam patinka apšviesta vieta, bet galima auginti ir toliau nuo lango. Iš esmės fikusas gali išgyventi ir su mažai šviesos, tačiau jis mėgsta šilumą. 

Fikusas užauga labai aukštas ir gali virsti tikru medeliu, tačiau norint galima patrumpinti augalo viršūnę – tada jis šakosis kaip krūmas.

Fikuso negalima perlaistyti: laistyti reikia saikingai, tik pradžiūvus žemei. Būtina nupilti į lėkštutę nubėgusį vandenį. Jei fikuso lapų šonai pradeda ruduoti ir džiūti, vadinasi, veikiausiai namų oras yra per sausas, jam per mažai drėgmės. Fikuso lapus galima valyti drėgna kempinėle.

Deja, fikusas yra iš tų augalų, kurie netiks turintiems mažų vaikų ar gyvūnų – jų sultys gali būti nuodingos.

Ilgalapis inkstpapartis (Nephrolepis exaltata)

Ilgalapis inkstpapartis puikiai tinka į vintažinių nostalgiškų augalų draugiją. Tai nepaprastai populiarus augalas. Jis yra pakankamai nelepus. Visgi reikėtų nepamiršti paparčio reguliariai laistyti. Vazono žemė turi neišdžiūti ir šaknys nuolat būti drėgnos, mat lapų vėduoklės išgarina labai daug vandens.

Ilgalapį inkstpapartį galima auginti toliau nuo lango, jis gali išgyventi netgi pavėsyje. Jis nemėgsta judinimo, todėl persodinti reikėtų kuo rečiau. Papartis taip pat nepakenčia kalkėto vandens.

Peperomija (Peperomia)

Paperomija yra nereiklus žalialapis augalas, galima rinktis iš įvairių jo rūšių.  Šis jaukus augalas papuoš namus, suteiks jiems gaivumo, efektyviai valys patalpų orą ir nesukels rūpesčių. Paperomija nesibaimina sauso oro, yra atspari ligoms ir kenkėjams.

Paperomija mėgsta dalinį pavėsį, tačiau šiek tiek šviesos jai visgi būtina. Tiesioginių saulės spindulių reikėtų vengti, kad nenudegtų peperomijos lapeliai.

Patariama išlaikyti vidutinio drėgnumo žemę, vengti perlaistymo ir užmirkimo, laistyti pakankamai saikingai, mat tai visgi sukulentinio tipo augalas. Rekomenduojama rinktis vazoną su drenažu. Galima patręšti universaliomis trąšomis.

Morgano šilokas (Sedum morganianum)

Dar vienas žavus sukulentas, nereikalaujantis ypatingos priežiūros. Jis išsiskiria įspūdingais storais cilindriškais lapeliais, tad šis augalas išties papuoš jūsų interjerą ir sukurs jaukią atmosferą. Morgano šilokas labai atlaidus šeimininkų išsiblaškymui ir rūpesčio stoka: jis gali augti ir nelabai derlingoje žemėje, be vandens ištverti bent kelias savaites. Tiesa, jei lapeliai ima raukšlėtis, jie taip praneša, kad augalui trūksta vandens.

Visgi yra vienas dalykas, kuriam Morgano šilokai pakankamai reiklūs. Tai apšvietimas – šis augalas tamsioje vietoje tikrai nesijaus gerai. Morgano šilokus galima įkurdinti ir saulėkaitoje – tiesioginių saulės spindulių jie nesibaimina. Taip pat reikėtų atminti, kad šie augalai nemėgsta būti liečiami – jų dailieji lapeliai lengvai nulūžta. Todėl Morgano šiloko nereiktų per dažnai persodinti ar keisti jo vietos.

Monstera (Monstera)

Itin dailus visžalis kambarinis augalas, tikra kambarinių augalų karalienė, išsiskirianti dekoratyviais lapais. Be to, monstera greitai auga ir yra pakankamai nereikli.

Monstera mėgsta šviesą, tačiau ryškios saulės ir tiesioginių saulės spindulių reikėtų vengti. Jai puikiai tiks pusiau pavėsis. Monsterai svarbu, kad žemė neperdžiūtų, bet perlaistyti jos taip pat negalima. Taip pat monsterą reikėtų reguliariai apipurkšti ir jos lapus apvalyti drėgnu skudurėliu.

Dar svarbu monsterą saugoti nuo skersvėjų, stengtis neužkliudyti ir nesužaloti jos lapų, taip pat nestatyti jos prie radiatorių, nes taip augalas paprasčiausiai nudžius.

Maranta (Maranta)

Rečiau pasitaikantis ir pakankamai išskirtinis kambarinis augalas, pasižymintis originaliais ir puošniais lapais. Marantos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, joms tinka šviesi vieta, kurioje daug išskaidytos saulės šviesos, gali būti ir kiek tamsiau. Reikia palaikyti drėgną, bet ne šlapią žemę, lėkštutėje po vazonu vandens palikti negalima. Marantos nemėgsta sauso oro, todėl jas reikia reguliariai apipurkšti. Vėsesnio oro marantos nesibaimina, bet skersvėjų vertėtų vengti.

Apie tai, kad marantai kažkas netinka (sausas oras, skersvėjai, saulės kaitra, drėgmės trūkumas), praneša apdžiūvę, parudavę, susiraitę lapų galiukai. Tad reikėtų mėginti keisti sąlygas ir augalą negailint apgenėti.

Aglaonema (Aglaonema)

Net ir pradedantiesiems tinkamas augalas, iš esmės pakenčiantis sausą orą ir retą laistymą. Aglaonema labiausiai atsiskleis šviesioje ir šiltoje vietoje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių ją reikėtų saugoti. Aglaonema taip pat labai nemėgsta skersvėjų. Tiesa, nors šis augalas išgyvena sausame ore ir pamiršus palaistyti, drėgmę jis visgi mėgsta, todėl reikėtų stengtis jį reguliariai apipurkšti ir palaistyti. Dažnai persodinti nereikia.