Prognozės ir tendencijos daugeliui yra smalsumą nemenkai sužadinantys dalykai: juk įdomu, ko galima laukti vienoje ar kitoje srityje, kokių pasikeitimų tikėtis, kitaip tariant, ką mums žada ateitis.
Šį smalsumą kiekvienais metais patenkinti stengiasi kompanijos „Wunderman Thompson“ padalinys „Wunderman Thompson Intelligence“, analizuojantis jau beprasidedančius reiškinius, naujas apraiškas ir pagal tai pateikiantis tendencijų sąrašą visiems metams ir išdėstantis, kaip galėtų atrodyti tam tikrų sričių ateitis. Tad pasinerkime į penkių skirtingų sričių apžvalgą ir pažiūrėkime, kokie vėjai jose vyraus šiemet ir į kokiomis kryptimis jos, kaip numatoma, galėtų judėti bei vystytis. Apžvalgą pradedame nuo maisto srities.
Arčiau gamtos – ypatingi kokteiliai
Siekiama pateikti kuo platesnę tvarių stipresnių kokteilių pasiūlą, šiems ypatingiems gėrimams naudojant unikalius vietinius ingredientus.
Štai Švedija vilioja į šalį turistus siūlydama gėrimus su 22 šalies gamtoje šiltuoju metų laiku randamais ingredientais – nuo eglių pumpurų iki lauko gėlių. Be to, ingredientams taikomi įvairiausi maisto konservavimo būdai, tarkime, marinavimas ar fermentacija, pasitelkiami novatoriški receptai. Lankytojams Švedijos gamtos kampeliai pateikiami kaip „didžiausias pasaulyje lauko baras“.
O stipriuosius gėrimus gaminanti kompanija „Hangar 1“ į produkcijos gamybą įtraukia per 2020-aisiais siautusį gaisrą Napos slėnyje Kalifornijoje nukentėjusias vynuoges, nebetinkamas vyno gamybai. Iš pardavimų gaunamą pelną kompanija skiria su gaisro pasekmėmis besidoroti padedančiai organizacijai.
Akivaizdu, kad vietinė ir tvari virtuvė mažina produktų švaistymą ir į meniu įneša daugybę naujovių – ne išimtis ir alkoholiniai kokteiliai.
Imunitetą stiprinantys gėrimai
Pamišusieji dėl sveikatingumo gėrimais nori ne tik numalšinti troškulį, bet ir stiprinti imunitetą.
Praėjusiais metais Jungtinių Valstijų vaikiškų užkandžių kompanija „Bitsy’s“ pristatė „Swish“ – imunitetą stiprinantį mišinį, skirtą vaikų gėrimams. Šie mišiniai, kuriuose yra elektrolitų, vitamino C ir cinko, yra skirti papildyti vandenį ir tokiu būdu stiprinti imunitetą.
Nyderlandų kompanija „Ful Foods“ nutarė išnaudoti spirulinos mikrodumblių galią ir pristatė vitaminų bei antioksidantų kupinus gėrimus su spirulina. Pasak kompanijos, gėrimai dėl mikrodumblių aktyviai vykdomos fotosintezės yra palankūs ne tik sveikatai, bet ir aplinkai.
Dėmesys ligų prevencijai ir imuniteto stiprinimui smarkiai auga, todėl nenuostabu, kad didėja ir susidomėjimas imunitetą stiprinančiais produktais, o dabar dėmesys nukrypo į imunitetą stiprinančius gėrimus.
Gurmaniškasis veganizmas
Veganizmas užtikrintai užkariauja aukštąją virtuvę. Daugybė „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų ir garsių virtuvės šefų susižavi veganizmu. Augaliniams produktams suteikiamas įmantraus, išskirtinio ir gurmaniško maisto statusas, anksčiau priklausęs mėsai. Veganiški patiekalai tampa ypatinga aukštosios virtuvės patirtimi.
Antienos ir omarų patiekalais kadaise garsėjęs trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranas „Eleven Madison Park“ Niujorke praėjusių metų birželį atsidarė siūlydamas visiškai augalinį meniu. „Manau, kad ateitis priklauso augaliniam maistui“, – neabejoja restorano savininkas ir vyriausiasis šefas Danielis Hummas.
Danijoje įsikūręs trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranas „Geranium“, išrinktas antruoju geriausiu restoranu pasaulyje, praėjusių metų lapkritį pranešė iš savo meniu pašalinsiantis mėsą. „Atsisveikiname su savo firminiais patiekalais – manau, kad tai rimtas žingsnis“, – teigia restorano šefas Rasmusas Kofoedas.
Restoranas ONA tapo pirmuoju visiškai veganišku restoranu Prancūzijoje, įvertintu „Michelin“ žvaigždute.
Laboratorijoje išauginta kava
Po laboratorijoje išaugintos mėsos ir jūros gėrybių atėjo ir kavos metas. Praėjusiais metais Suomijoje pavyko neužauginus nė vieno kavamedžio pagaminti nuo tikros kavos skoniu ir kvapu neatsiliekantį gėrimą. Ši kava buvo išauginta laboratorijoje, pasitelkiant specialias technologijas. Numatoma, kad iki masinės tokios kavos gamybos liko tik ketveri metai.
O kam to reikia? Iš tiesų alternatyvių kavos išauginimo būdų paskatos panašios kaip ir mėsos ar žuvies. Tai auganti paklausa, kurios planetos ištekliai nebegalės patenkinti. Pasaulinė kavos rinka apskritai pasižymi aršia konkurencija ir naujovių gausa. Auganti kavos gamyba ir vartojimas kelia nerimą miškų naikinimo ir upių taršos. Be to, keičiantis klimatui, gali sumažėti ir kavamedžiams tinkamų plotų.
Laboratorijoje užauginta kava – jau nebe idėja, o realybė. Tiesa, šis procesas yra sudėtingas ir brangus, tad sunku pasakyti, ar jau po kelerių metų gurkšnosime kavą, neturinčią nieko bendra su kavamedžiu.
Mėlynųjų zonų mityba
Mėlynųjų zonų gyvenimo būdas tampa raktu į tvirtą sveikatą ir gerą savijautą. Vadinamosios mėlynosios zonos – tai Ikarija Graikijoje, Okinava Japonijoje, Oljastra regionas Sardinijoje, Italijoje, Loma Linda Kalifornijoje ir Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje. Šių zonų gyventojai, lyginant su kitomis pasaulio vietomis, gyvena ilgiau ir sveikiau. Gali būti, kad tą lemia holistiniai, visapusiški sveikatingumo įpročiai.
Tyrimai rodo, kad mėlynųjų zonų gyventojai orientuojasi į bendruomenišką rūpestį, saikingą mitybą ir tvarius įpročius.
O dabar sveikatą užtikrinančią mėlynųjų zonų mitybą ir gyvenseną gali išbandyti ne tik šių zonų gyventojai. Kompanija „Bush’s Beans“ pristatė naują augalinių priedų liniją, paremtą mėlynųjų zonų mityba. Linijos pagrindą sudaro pupelės. Arizonoje įsikūrė mėlynųjų zonų bendruomenių įkvėptas bendruomeninis maisto klubas, pasitelkiantis tvarius ūkininkavimo būdus ir tiekiantis maistą vietos gyventojams.
Šiandien daugelis bando įgyti holistinių gyvenimo būdo įpročių. Tad populiarėjantis sąmoningumas neužmirštant saikingumo ir bendruomenės sustiprino susidomėjimą mėlynųjų zonų gyvenimo būdu.
Maistas – galimybė pabėgti ir keliauti
Pandemijai apsunkinus keliavimo procesą, be kelionių netveriantys žmonės išeičių ieško virtuvėje. Ėmė populiarėti įvairūs būdai keliauti neišeinant iš namų ar neišvykstant iš savo šalies, tam daugiausia pasitelkiant svečių šalių virtuvę. Tai restoranų pasiūlymai, tipiško užsienietiško maisto parduotuvės, kulinarinės knygos ar specialūs patirčių projektai.
Tarkime, projektas „Counter of Joy“ siūlė „panaudojant skonio receptorius keliauti nuo Kinijos kalnų iki Vakarų Afrikos pakrančių, nuo Turkijos kepyklėlių iki Britų salų ganyklų“. Tai reiškė, kad londoniečiai galėjo užsisakyti gurmanišką septynių patiekalų patirtį – kulinarinę kelionę po pasaulį, parengtą „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų šefų.
