Puodelis aromatingos kavos – malonus ritualas, be kurio daugelis neįsivaizduojame savo ryto ar darbo pertraukėlės. Šis itin populiarus gėrimas paprastai abejingų nepalieka: vieniems tai yra visiškas dievų gėrimas ir energijos bei džiaugsmo šaltinis, o štai kitus vien silpnas kavos kvapas iškart suerzina. Visgi turbūt būtų galima teigti, kad kavos mėgėjų yra daugiau. 

Na, o kokią įtaką kavos gėrimas daro mūsų sveikatos būklei ir savijautai? Panašu, kad kava yra nemenkais privalumais pasižymintis gėrimas. Suprantama, kaip ir daugelio produktų atveju, neapsieinama ir be tam tikro neigiamo poveikio. Tad panagrinėkime, kokią naudą ir žalą gali atnešti kava. Pirmiausia pradėkime nuo šio gėrimo privalumų – kuo kava naudinga mūsų sveikatai ir savijautai.

Padidėjęs fizinis aktyvumas

Svarbiausias kavoje esantis cheminis junginys yra kofeinas. O kofeinas gali tiesiogiai paveikti fizinį aktyvumą, jo intensyvumą ir ištvermę. Todėl pasilepinimas kavos puodeliu prieš žygį ar treniruotę yra tikrai neprasta idėja.

Pagerėjusi protinė veikla ir dėmesys

Tiesą pasakius, kofeinas yra bene dažniausiai pasaulyje vartojama psichoaktyvioji (galinti pakeisti elgesį, mąstymą ar emocinę būseną) medžiaga. Na, o kava yra didžiausias kofeino šaltinis.

Kofeinas yra stimuliuojanti medžiaga, jis suaktyvina smegenų veiklą. Todėl kofeinas gali pagerinti susikaupimą ir padidinti budrumą. Tyrimai rodo, kad kofeinas trumpuoju laikotarpiu gali pagerinti smegenų funkciją, reakcijos trukmę ir budrumą. Todėl nenuostabu, kad kavą taip mėgsta intensyviai besimokantys studentai ar tie, kurių darbas reikalauja didelio dėmesio ir susikaupimo.

Be to, kava gali veiksmingai sumažinti mieguistumą – štai kodėl tai yra populiarus ryto gėrimas.

Padidėjęs energingumas

Kadangi kofeinas yra stimuliuojanti medžiaga, kava taip pat gali padidinti energingumą ir suteikti žvalumo.

Kavoje yra stiprių antioksidantų ir kitų svarbių maistinių medžiagų

Antioksidantai – mūsų organizme esančios medžiagos, apsaugančios ląsteles nuo laisvųjų radikalų, pasižyminčių žalingu poveikiu. Laisvieji radikalai siejami su vėžio ir kitų ligų vystymusi. Kavoje yra keleto tipų stiprių antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo mūsų ląsteles.

Be to, kavoje yra pakankamai nemažai reikšmingų maistinių medžiagų – vitaminų ir mineralų. Tai vitaminai B2 (riboflavinas), B5 (pantoteno rūgštis), B1 (tiaminas), B3 (niacinas), taip pat mangano, kalio, magnio, fosforo. 

Kava gali sumažinti kai kurių vėžio tipų riziką

Kava – ypatingas gėrimas, galintis sumažinti vėžio riziką. Kofeinas taip pat gali sumažinti estrogeno kiekį, siejamą su kai kuriomis vėžio formomis. Be to, kava mažina uždegimą, kuris yra dažnas visų tipų vėžio rizikos veiksnys.

Kava ypač siejama su mažesne storosios žarnos ir kepenų vėžio rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad kava kepenų vėžio pavojų gali sumažinti net iki 40 proc. 

Kava gali padėti sumažinti norą valgyti ir deginti riebalus

Kava trumpuoju laikotarpiu gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau ilguoju laikotarpiu ji iš tiesų padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, o tai gali padėti sumažinti norą valgyti ir potraukį saldiems užkandžiams. Yra tyrimų, rodančių, kad kavoje esantis kofeinas gali netgi „kompensuoti“ ne tokią sveiką mitybą. 

Kofeino nauda gali būti dar reikšmingesnė sportuojant, mat jis gali padidinti gaunamo deguonies kiekį, taip pat stimuliuoti nervų sistemą. Na, o tai gali padėti kūno riebalus paversti energija. Tad tokiu būdu kava padeda deginti riebalus. Kaip rodo tyrimai, per dieną du ar tris puodelius kavos išgeriantys žmonės pasižymi mažesniu kūno riebalų kiekiu nei tie, kurie kavos negeria.

Pagerėjusi medžiagų apykaita ir sėkmingesnė svorio kontrolė

Kitas kavos privalumas siejasi su prieš tai paminėtuoju. Kadangi kavoje yra chlorogeninės rūgšties, kuri gerina medžiagų apykaitą, šis gėrimas gali padėti reguliuoti svorį. Chlorogeninė rūgštis taip pat yra veiksmingas antioksidantas, o antioksidantai, kaip jau aptarėme, gali sumažinti vėžio riziką. Be to, kavos savybė mažinti uždegimą organizme taip pat prisideda prie svorio kontrolės. 

Kava gali sumažinti diabeto riziką

Antrojo tipo diabetui būdingas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dėl atsparumo insulino poveikiui. Ši liga kasmet paveikia daugybę žmonių,

Tyrimai rodo, kad kavą ilgą laiką vartojančių žmonių atveju rizika susirgti antrojo tipo diabetu yra keliasdešimt procentų mažesnė nei kavos negeriant. Taip yra todėl, kad kava geba pagerinti gliukozės veiksmingumą organizme.

Suprantama, galutiniam patvirtinimui, kad kava iš tiesų mažina antrojo tipo diabeto riziką, dar reikėtų atlikti daugiau su tuo susijusių tyrimų, tačiau labai tikėtina, jog šis gėrimas veiksmingai padeda palaikyti sveiką svorį. Kaip jau minėta, kava gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad per dieną nuo trijų iki keturių puodelių išgeriančių žmonių organizmas pasižymi mažesniu atsparumu insulinui, todėl ir rizika išsivystyti antrojo tipo diabetui jų atveju buvo mažesnė. 

Kava gali sumažinti Parkinsono ligos riziką

Parkinsono liga didele dalimi siejasi su mažu dopamino kiekiu smegenyse. Kaip rodo tyrimai, kava apsaugo už dopamino gamybą atsakingas smegenų ląsteles nuo tokių neurodegeneracinių susirgimų kaip Parkinsono liga.

Kava gali būti naudinga smegenų būklei

Kaip jau aptarėme, kava dėl savo savybių teigiamai paveikti smegenų būklę gali padėti apsisaugoti nuo Parkinsono ligos. Lygiai taip pat kava gali sumažinti kitų neurodegenaricinių ligų – demencijos ir Alzheimerio ligos – riziką. Manoma, kad tai susiję su antioksidacinėmis kavos savybėmis ar netgi gebėjimu padidinti minėtojo dopamino kiekį. Parkinsono ligą sukelia būtent dopaminą gaminančių neuronų žūtis smegenyse.

Deja, dėl šios savybės paveikti smegenų būklę kava taip pat gali sukelti ir priklausomybę.

Kava gali sumažinti depresijos riziką

Depresija – dažnai pasitaikanti liga, nulemianti gerokai suprastėjusią gyvenimo kokybę. 

Na, o puodelis kavos prastai jaučiantis gali pataisyti savijautą. Kai kurie tyrimai kavą sieja su pakilesne nuotaika ir gebėjimu palengvinti depresijos simptomus. Vienas tyrimas patvirtino, kad kavą vartojantys asmenys rečiau susiduria su nerimu, nuovargiu, nemiga ir netgi depresija ar polinkiu į savižudybę.

Kava gali būti naudinga kepenų veiklai

Daugėja tyrimų, kavos gėrimą siejančių su sumažėjusią kepenų ligų rizika, ypač su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kurią sukelia nutukimas ir antrojo tipo diabetas.

Tyrimai taip pat patvirtina, kad kava gerokai sumažina kepenų cirozės ir kepenų vėžio riziką.

Kava gali būti naudinga širdžiai

Kavoje gausu įvairių medžiagų, kurios gali būti naudingos širdžiai ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Kavos mėgėjai gyvena ilgiau

Kai kurie tyrimai rodo, kad kavą mėgstantys ir ją nuolatos geriantys žmonės gyvena ilgiau. Tiesą pasakius, tai neturėtų labai stebinti: turint omenyje, kad kava gali sumažinti daugelio dažnai pasitaikančių mirtinų ligų ir netgi savižudybės riziką, kava išties gali pailginti gyvenimo trukmę.

Galima kavos žala sveikatai ir savijautai

Nepaisant gausybės privalumų, visgi šis gėrimas sveikatai gali turėti ir ne tokį teigiamą poveikį. Suprantama, labai dažnai kavos poveikis priklauso nuo sveikatos būklės ir organizmo ypatumų, todėl būtina į tai atsižvelgti. Štai dažniausios problemos, kurias gali sukelti kava, ypač jei šio gėrimo vartojama daug.

Priklausomybė nuo kofeino

Kofeinas yra stimuliuojanti medžiaga, galinti sukelti priklausomybę, kuri laikui bėgant gali sustiprėti. Kai organizmas tampa priklausomas nuo kofeino, gali pasireikšti abstinencija, jei kofeinas nevartojamas reguliariai. Be to, laikui bėgant toks pat kavos kiekis būna nebe toks veiksmingas, todėl kavos išgeriama vis daugiau. Dažniausi kofeino abstinencijos simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, pykinimas, išsekimas, dirglumas.

Kofeino šuoliai

Po pakilimo ateina nuosmukis. Kava stimuliuoja protą ir organizmą, tačiau jos poveikis nesitęsia nuolat. Pasibaigus poveikiui, kai kūnas nebestimuliuojamas ir nebeturi energijos, galimas mieguistumas, nuovargis.

Prastas burnos kvapas

Nuo kavos gali atsirasti prastas burnos kvapas. Jau pati kava išsiskiria stipriu, ryškiu skoniu ir kvapu. Tačiau kava taip pat pasižymi tuo, kad, jos išgėrus, sumažėja seilių susidarymas. Na, o sumažėjus seilių dažnai padaugėja bakterijų, sukeliančių blogą burnos kvapą.

Drebulys ir nerimastingumas

Kofeinas iš tiesų yra stipri cheminė medžiaga, kurios svarbu nepadauginti. Geriant pernelyg daug kavos gali atsirasti toks šalutinis poveikis kaip drebulys ir bendras nerimas bei nejaukus nerimastingumas.

Ūmus ar lėtinis nerimas

Jei asmuo yra linkęs į nerimą, pernelyg dideli suvartojamo kofeino kiekiai taip pat gali šį jausmą dar labiau sustiprinti. Per didelis kofeino vartojimas gali prisidėti ir prie panikos priepuolių. Kartais panikos priepuolius gali paskatinti nemalonus pojūtis, kai nuo kavos ima smarkiai daužytis širdis. Kava taip pat didina kraujospūdį, tad savijauta šoktelėjus kraujospūdžiui gali prisidėti prie panikos priepuolių.

Be to, kava gali sukelti dirglumą, irzlumą. Na, o protinis nuovargis, siejamas su pernelyg dideliu kavos kiekiu, gali paskatinti stresą ar apsunkinti bandymus susikaupti. Laikui bėgant netgi tas pat kavos kiekis gali pradėti dirginti ir kelti nemalonius pojūčius.

Miego problemos ar nemiga

Tonizuojantis ir kavos poveikis ir žvalumo palaikymas gali būti pageidaujamas ne visiems. Gausus kofeino vartojimas siejamas su nemiga ir padidėjusiu mieguistumu dienos metu. Dėl kavos savybės suteikti energijos gali būti sudėtinga nurimti ir eiti miegoti, jei per dieną buvo išgerta daug kavos. Na, o ilgi nemiegojimo laikotarpiai, savaime suprantama, nėra palankūs sveikatai. Kofeinui jautriems asmenims net ir dėl nedidelių kavos kiekių gali būti sunku užmigti. Kava taip pat gali suprastinti miego kokybę, todėl turintiems problemų dėl miego rekomenduojama antroje dienos pusėje kavos negerti.

Kava gali pridaryti bėdos ir kenčiantiems nuo galvos skausmų. Todėl jei kankina nemiga arba galvos skausmas, geriausia rinktis gėrimus be kofeino. Jei kavos visgi norisi, galima itin saikingai gerti silpną kavą arba kavą be kofeino. 

Kava gali kenkti širdžiai

Kavoje gausu sudėtinių dalių: vienos jų mūsų organizmui yra palankios, o kitos visgi yra klastingesnės ir tam tikrais atvejais gali pakenkti, tarkime, padidinti širdies ligų riziką. Tarp tokių naudingų yra kofeinas, teobrominas ir polifenoliai. Jos gali padėti palaikyti kraujagysles sveikas, tačiau jei yra vartojamos didelėmis dozėmis, gali sukelti problemų tai pačiai kraujotakos sistemai. Todėl, jei kankina širdies bėdos, pavyzdžiui, aritmija, reikėtų vengti kavos ar bent jau apriboti jos vartojimą.

Kava gali sustiprinti viduriavimą

Kava gali pagelbėti, jeigu pykina, tačiau jei kankina viduriavimas, kava gali būklę tik pabloginti. Todėl, užpuolus viduriavimui, kavos verčiau vengti.

Epilepsija sergantiems žmonėms kavos vartoti nerekomenduojama

Galbūt atrodo, kad puodelis kavos jokios žalos nepadarys, visgi tais atvejais, kai žmogus serga epilepsija, gerti kavą būtų didelė klaida. Kofeinas gali neigiamai paveikti daugelį smegenų sričių ir paskatinti didesnį traukulių dažnį iki 12 valandų po suvartojimo. Todėl sergantiems epilepsija rekomenduojama kavą keisti gėrimais be kofeino – poveikis būna akivaizdus.

Kava gali dirginti žarnyną 

Saikingai vartojama kava dažniausiai rimtų problemų nekelia. Visgi šiuo gėrimu kasdien intensyviai besimėgaujantys turėtų neužmiršti, kad net ir pačioje geriausioje kavoje gausu žarnyną dirginančių priedų. Todėl kava taip pat gali paaštrinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Kava gali prisidėti prie kaulų trapumo

Kava taip pat pasižymi tokiu šalutiniu poveikiu, į kurį dažnai neatkreipiama dėmesio. Tyrimai rodo, kad intensyvus kavos vartojimas (daugiau nei penki puodeliai per dieną) siejamas su išaugusia kaulų lūžių rizika tiek vyrams, tiek moterims. Taip yra todėl, kad kofeinas gali padidinti kalcio, kuris iš organizmo pasišalina su šlapimu, kiekį.

Kava yra diuretikas 

Kava skatina šlapimo susidarymą ir išsiskyrimą. Vartojant itin daug kavos, organizmui gali grėsti dehidratacija. Todėl geriant kavą labai svarbu išgerti ir pakankamą kiekį vandens, to ypač reikia neužmiršti vasaros karščių metu.