Apie aukšto kraujospūdžio keliamą pavojų ir būdus spręsti šią problemą kalbama labai daug. Visgi žemas kraujospūdis gali ne menkesnė bėda nei aukštas. Kai kraujospūdis žemas, kankina nemalonūs simptomai: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, net suprastėjęs regėjimas. Tokia prasta savijauta gali trukdyti tiek darbui, tiek mėgstamoms veikloms. 

Būklė, kai kraujo spaudimas yra neįprastai žemas, vadinama hipotenzija ar hipotonija. Kraujospūdis yra labai reikšmingas organų aprūpinimo krauju procesui. Kai kraujo spaudimas žemas, kraujo apytaka sulėtėja, o tokie organai kaip širdis, plaučiai, smegenys, inkstai ar kepenys krauju ir deguonimi gali būti aprūpinti nepakankamai. Dėl šios priežasties jie neretai negali dirbti pilnavertiškai, tad prastėja ir savijauta. Esant žemam kraujospūdžiui, apskritai sumažėja bendras organizmo tonusas. 

Kraujo spaudimas yra nuolat kintantis rodiklis, jis gali keistis daugybę kartų per dieną, tarkime, nukristi miegant, o dieną, kai daug streso ir fizinės veiklos, šoktelėti. Dažnai organizmas prie to sugeba prisitaikyti. Visgi kai kuriais atvejais pasireiškia tam tikri simptomai, kurie nėra malonūs ir neretai trukdo įprastinėms veikloms.

Kuo pasireiškia žemas kraujospūdis? 

Na, tad kokiais simptomais pasireiškia žemas kraujo spaudimas? Jų gali būti tikrai ne vienas. Vienas dažnesnių – mieguistumas ir vangumas. Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, gali būti itin sunku atsikelti rytais ir anksti pradėti dieną, jiems norisi ilgiau pamiegoti. Suprantama, tai paveikia ir darbingumą. Kai kraujo spaudimas žemas, labai sudėtinga išlikti darbingam ir produktyviam, nėra jėgų kažką veikti, tiesiog nesinori net keltis iš lovos. Neretai dėl žemo kraujospūdžio būna ir sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį. 

Taip pat gana dažnai apima didelis silpnumas, ima trūkti oro, svaigti galva, galima netgi nualpti. Ypač sunku gali būti tvankioje vietoje ir jei dar reikia toje tvankumoje ilgiau pastovėti. Tad tokių situacijų geriau vengti. Taip pat reikėtų vengti ir staigiai šokti iš lovos atsikėlus: geriau šiek tiek pagulėti, keltis pamažu, prieš atsistojant truputį pasėdėti. 

Kai kraujospūdis žemas, dažnai gali šalti galūnės. Taip nutinka todėl, kad kraujas tinkamai neaprūpina visų reikalingų kūno vietų. Taip pat gali pasireikšti ir tokie itin nemalonūs simptomai kaip pykinimas, apetito dingimas ir netgi vėmimas. Gali varginti ir nemalonus gausus prakaitavimas. Žemas kraujospūdis gali sukelti ir  tam tikrų regėjimo bėdų – akyse ima mirgėti, vaizdas liejasi, tuo pačiu metu apima ir didžiulis silpnumas. 

Kas nulemia žemą kraujo spaudimą? 

Žemą kraujospūdį gali nulemti įvairios priežastys – tiek medicininės, tiek kokios nors veiklos pasekmės. Kraujospūdis gali būti žemas dėl skydliaukės problemų, kepenų ar širdies ligų, normų neatitinkančio cukraus ar hemoglobino kiekio kraujyje, mažo suvartojamo druskos kiekio, gausesnio alkoholio vartojimo, traumos, apskritai sveikstant po ligos ar traumos. Kraujospūdis gali nukristi po intensyvesnės fizinės veiklos, ilgesnio buvimo saulėje. Kraujospūdžio sumažėjimas gali būti šalutinis vartojamų vaistų poveikis arba netgi netinkamai vartojamų kraujospūdį reguliuojančių vaistų poveikis. Tad kraujospūdis gali būti žemas ir tiesiog nuo gimimo, ir dėl tam tikrų veiklų ar įvykių. 

Kaip pakelti spaudimą?

Kartais žemas kraujospūdis gali būti kitos ligos (tarkime, širdies, skydliaukės, infekcinių ligų ir panašiai). Tad visų pirma tą ir reikėtų išsiaiškinti: pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje ir įsitikinti, kad žemas kraujospūdis nėra diabeto simptomas, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ar nėra skydliaukės problemų, pasitikrinti dėl širdies ligų. Kai kurios bakterinės, virusinės ir grybelinės infekcijos irgi gali būti žemo kraujospūdžio priežastis, todėl pasitikrinti reikėtų ir dėl jų. 

Jeigu mažas kraujospūdis nėra kitų problemų simptomas, sveikatai didesnio pavojaus jis nekelia. Tačiau žemas kraujo spaudimas gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę.

Todėl jeigu susiduriate su žemu kraujospūdžiu ir pasireiškiantys šios būklės simptomai neleidžia produktyviai dirbti ir mėgautis gyvenimu, problemą būtina spręsti. Žinoma, pradėti reikėtų nuo apsilankymo pas gydytoją. Svarbu papasakoti apie visus simptomus, su kuriais susiduriate, apie tai, kada ir kaip jie pasireiškia – tai gali padėti identifikuoti žemo kraujospūdžio priežastį, ypač tuo atveju, jei neseniai patyrėte pokyčių. Taip pat, kaip jau ką tik kalbėjome, svarbu pirmiausia atmesti galimas ligas ir kitokias sveikatos problemas. 

Aptarus jūsų sveikatos istoriją, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius, gali būti paskirtos tam tikros priemonės arba rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčiai, padėsiantys spręsti problemą.

Na, o būdų, kuriais galima padėti sau pakelti žemą kraujo spaudimą, yra išties nemažai. Žinoma, prieš įgyvendinant pokyčius ir ypač prieš pradedant vartoti papildomas priemones reikia, kaip jau minėta pasikonsultuoti su gydytoju, nors kai kuriuos kraujospūdžio didinimo būdus saugu išmėginti ir savarankiškai, mat jie orientuoti į sveikesnį gyvenimo būdą. 

Tad aptarkime, kas gali padėti pakelti spaudimą. Tai tiek prevencinės priemonės, tiek reagavimo į jau esamą nemalonią situaciją būdai. 

Didelis vandens kiekis

Dehidratacija kai kuriais atvejais gali nulemti žemą kraujo spaudimą. Kai kuriems žmonėms net ir nedidelė dehidratacija gali paskatinti hipotoniją. Dehidratuoti galima ir organizmui pernelyg greitai netenkant vandens: taip gali nutikti vemiant, smarkiai viduriuojant, karščiuojant, intensyviai sportuojant ar gausiai prakaituojant. Dehidrataciją gali paskatinti ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, diuretikai. Organizme sumažėjus skysčių kiekiui, mažėja ir kraujo tūris, tad spaudimas nukrenta.

Štai todėl labai svarbu išgerti pakankamą skysčių kiekį. Jei jums tai sudėtinga, pamėginkite su savimi nuolat nešiotis vandens pripildytą gertuvę. Taip pat galite telefone nusistatyti priminimus apie tai, kad metas išgerti vandens. Jei buvo patirta dehidratacija, rekomenduojama išgerti ir elektrolitų tirpalo, kuriame yra mineralų. Atminkite, kad skysčiai yra ne tik vanduo, todėl jei daugiau paprasto vandens išgerti sudėtinga, mėginkite gerti žolelių arbatų (geriau nesaldintų), citrusiniais vaisiais, agurkais ar žolelėmis gardinto vandens, valgyti daugiau sriubų. 

Tačiau būkite atsargūs: tonizuojantys gėrimai (ypač kava) veikia diuretiškai – šalina skysčius iš organizmo, todėl tokių gėrimų negalima priskirti skysčiams. Dar daugiau – išgėrus kavos, rekomenduojama papildomai išgerti ir stiklinę vandens.

Subalansuota mityba ir pakankamas maistinių medžiagų kiekis

Žemas kraujospūdis ir kiti šalutiniai poveikiai gali pasireikšti tuo atveju, kai su maistu gauname per mažai maistinių medžiagų. Todėl siekiant sureguliuoti kraujospūdį labai svarbu sureguliuoti ir savo mitybą. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad organizmas gautų visas jam reikalingas maistines medžiagas. Vitamino B12 ir kitų B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies trūkumas gali sukelti anemiją (vadinamąją mažakraujystę). Ši būklė išsivysto, kai organizmas negali sugeneruoti pakankamai kraujo, tad dėl to gali smarkiai sumažėti ir kraujospūdis.

Svarbu, kad mityboje netrūktų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų – daržovių, vaisių, mėsos ir žuvies, taip pat sveikųjų (kuo mažiau apdorotų) angliavandenių. Venkite smarkiai apdorotų (rafinuotų) angliavandenių, produktų, kuriuose gausu cukraus ir mažai maistinių medžiagų. Sureguliavus angliavandenių kiekį ir kokybę, galima palaikyti stabilesnį kraujospūdį.

Jei su maistu negaunate pakankamai reikalingų medžiagų, problemą išspręsti galėtų ir specialūs preparatai – geležies, folio rūgšties papildai, B grupės vitaminai. Tačiau dėl jų vartojimo reikia konsultuotis su gydytoju. 

Valgykite dažniau ir po mažiau

Kraujospūdžio sumažėjimas sočiai prisivalgius yra įmanomas dalykas, tiesa, dažniau pasitaikantis vyresnio amžiaus žmonėms. Taip nutinka todėl, kad pavalgius į virškinamąjį traktą priplūsta daugiau kraujo, o dėl to širdis ir smegenys krauju yra aprūpinami prasčiau. 

Todėl padėti sau galima valgant dažniau ir mažesnes porcijas. Reikėtų per dieną gaunamą maisto kiekį išskaidyti į maždaug penkias ar šešias porcijas – tokiu būdu į virškinamąjį traktą priplūs mažiau kraujo. 

Venkite alkoholio arba ribokite jo kiekį

Viena iš žemo kraujospūdžio priežasčių gali būti alkoholio vartojimas. Alkoholis pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis ir netgi ir nedideli jo kiekiai gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios mažėja spaudimas. Be to, jis gali sąveikauti su tam tikrais vaistais ir tokiu būdu mažinti spaudimą. Todėl geriausias variantas būtų alkoholio apskritai atsisakyti, o jei jau vartojate, mažinkite kiekius ir stenkitės gerti kuo daugiau vandens. 

Natūralios maistinės priemonės 

Kraujospūdį galima bandyti kilstelėti ir įvairiomis maistinėmis priemonėmis. Bene populiariausias variantas yra juoda stipri kava: joje gausu kofeino, kuris greitai pakelia kraujospūdį. Jei pasireiškia žemo kraujospūdžio simptomai, paprastai pakanka puodelio kavos, kad situacija pasitaisytų. Suprantama, tai labiau reakcinė priemonė, be to, reikia neužmiršti, kad kava yra ir diuretikas. Jei gersite daug kavos, gali ištikti ir atvirkštinis poveikis – neteksite skysčių ir spaudimas nukris. Todėl, geriant kavą, labai svarbu išgerti ir užtektinai vandens. Taip pat kavą kaip spaudimo pakėlimo priemonę atsargiau vartoti reikėtų ir turintiems kitokių sveikatos problemų. 

Kita plačiai žinoma priemonė yra druska. Druska kaupia skysčius ir dėl to kyla spaudimas, todėl, varginant žemam kraujospūdžiui, dažnai rekomenduojama smarkiau pasūdyti maistą. Labai svarbu sūdyti kokybišką, sveiką, daug maistinių medžiagų turintį maistą, o ne tiesiog pirkti prastos kokybės gausiai sūdytus produktus. Taip išvengsite smarkiai perdirbto ir nekokybiško maisto, be to, galėsite lengvai reguliuoti suvartojamos druskos kiekį. 

Žinoma, druskos kiekį didinti reikia atsargiai, mat kraujospūdis gali pakilti ir pernelyg daug, be to, didesnis kiekis druskos gali būti kenksmingas turint kitokių sveikatos sutrikimų. Tačiau sveikiems, kitų ligų neturintiems žmonėms galima naudoti daugiau druskos nei įprastai ir tokiu būdu kilstelėti kraujospūdį. 

Taip pat galimos ir kitokios naminės priemonės, kurių galima rasti tiesiog virtuvėje. Galima mėginti rytais tuščiu skrandžiu išgerti migdolų pieno, vartoti grynas burokėlių sultis arba valgyti granatus. 

Nedarykite staigių judesių

Kai kraujospūdis žemas, staigiai pakeitus pozą gali imti svaigti galva. Todėl reikėtų vengti itin staigių judesių. Tas ypač svarbu atsikėlus ryte, kaip jau ir minėta, bet ir kitais atvejais lėtesni judesiai išeis į naudą.

Fizinis aktyvumas 

Fizinis aktyvumas apskritai yra labai svarbus bendrai organizmo sveikatai ir savijautai, ne išimtis yra ir kraujospūdžio reguliavimas. Svarbu pasirinkti tinkamiausią sporto rūšį ir reguliariai pajudėti. Ypač naudingas dinaminio pobūdžio sportas, kai reikia daug bėgioti, plaukioti ir panašiai. Bet jei intensyviai sportuoti nemėgstate arba tą daryti sudėtinga dėl kitų sveikatos problemų, nenusiminkite: puikiai tiks ir lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, paprasta mankšta. Žinoma, itin svarbu, kad fizinis aktyvumas taptų įpročiu ir reguliaria veikla. 

Be to, esant žemam kraujospūdžiui, labai naudingos ir aktyvios sveikatinimo procedūros. Tai gali būti intensyvus povandeninis masažas, įvairios perlinės ar sūkurinės vonios, mankšta vandenyje ir panašiai. Veiksmingas netgi intensyvesnis apsiprausimas po vėsiu vandeniu ar kaklo srities pamasažavimas.

O jei jaučiate, kad smarkiai nukrito spaudimas, pasidarė labai silpna ir galite netgi nualpti, galima atlikti greitą pratimą. Pamėginkite paprasčiausiai stovint sukryžiuoti kojas ir stipriai įtempti šlaunų bei sėdmenų raumenis. 

Kompresinės kojinės

Elastinės kompresinės kojinės yra veiksmingas būdas kojų kraujotakai pagerinti, tad jos gali taip pat ir pakelti kraujospūdį. Jos gali padėti esant ortostatinei hipotenzijai – žemam kraujo spaudimui, kurį sukelia pernelyg dažnas ir ilgas stovėjimas, gulėjimas ar sėdėjimas. Tiesa, jei pasireiškia ortostatinė hipotenzija, reikėtų taip pat vengti ir ją provokuojančių veiksnių – ilgo stovėjimo ar sėdėjimo.

Venkite streso 

Emociškai sudėtingos situacijos irgi gali sumažinti kraujo spaudimą. Suprantama, streso išvengti ne visada pavyksta, bet vis vien reikėtų stengtis jį bent jau sumažinti. Tad labai svarbu yra gerai išsimiegoti, nepersidirbti ir nepervargti, praktikuoti sveikatai palankius poilsio ir  atsipalaidavimo būdus, mėginti išvengti nereikalingų rūpesčių, negatyvių minčių, sekinančių konfliktų ir kitokių nemalonumų.