Raudonoji (rooibos) arbata – tai salsvo skonio raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų siauralapio raibsteglio (Aspalathus linearis) lapų. Šis augalas yra Pietų Afrikos kraštuose augantis krūmas. 

Raudonoji arbata yra mėgstama daugelio. Tai nestebina, mat ši arbata yra puiki alternatyva žaliajai ar juodajai arbatai. Be to, galima įsigyti ir nefermentuotos žalios rooibos arbatos.

Raudonoji arbata pasižymi saldžiu ir subtiliu skoniu, kuris tuo pat metu yra ir sodrus. Šioje arbatoje gausu antioksidantų. Dėl šios priežasties ji pasižymi neabejotina nauda sveikatai.

Na, o kokiais konkrečiai privalumais išsiskiria raudonoji (rooibos) arbata ir kaip geriausia ją paruošti?

Raudonosios arbatos paruošimas

Kaip ir kitomis arbatomis, raudonąja arbata galima mėgautis tiek karšta, tiek šalta. Į ją galima pridėti ledukų, taip pat galima pasigaminti rooibos latę.

Siekiant išgauti patį geriausią rezultatą, šią arbatą derėtų ruošti vadovaujantis ant pakuotės nurodytomis instrukcijomis. Esminė taisyklė yra tokia: vieną arbatos pakelį arba kupiną šaukštelį arbatžolių užpilti maždaug 240 ml verdančio vandens.

Užplikytai arbatai reikėtų leisti pastovėti bent penkias minutes. Gerkite arbatą be nieko arba pagardinkite įprastiniu ar augaliniu pienu, kuris gali būti išplaktas, taip pat medumi, cukrumi ar sirupu, jei norite itin saldaus skonio. 

Na, o dabar pradėkime aptarti raudonosios arbatos privalumus, kurių yra išties daug.

1. Raudonojoje arbatoje nėra kofeino 

Nors kofeinas gali būti ir naudingas sveikatai, jį saugiai vartoti gali ne visi. Pavartojus kofeino, gali būti sunku užmigti, jis gali sustiprinti nerimą ar sukelti smarkų širdies daužymąsi arba didelį nervingumą.

Kofeino yra juodoje ir žaliojoje arbatoje bei kavoje. Jo taip pat yra energiniuose gėrimuose, kai kuriuose gaiviuose gėrimuose, šokolade. Na, o jeigu norite sumažinti suvartojamo kofeino kiekį ar apskritai jo išvengti, raudonoji arbata gali tapti puikia alternatyva. 

Taip yra todėl, kad rooibos arbatoje nėra kofeino. Dėl šios priežasties raudonoji arbata gali būti puikus pasirinkimas nėščiosioms, vaikams ar žmonėms, kurie sunkiai toleruoja kofeiną. Raudonoji arbata gali tapti puikiausiu vakaro gėrimu. Suprantama, raudonoji arbata taip pat yra šaunus pasirinkimas kovojantiems su nemiga.

Tad raudonoji arbata be kofeino suteikia energijos, tačiau nesukelia jokio pašalinio poveikio, kuriuo gali pasižymėti kofeino turintys gėrimai. Todėl tai gali būti nuostabus vakaro gėrimas, kuriuo mėgaujamasi nesibaiminant jokių šalutinių poveikių.

2. Raudonojoje arbatoje yra mažai taninų 

Raudonojoje arbatoje yra labai nedaug taninų. O ką tai reiškia? Taninai yra natūraliai susiformuojantys junginiai. Jie aptinkami daugelyje augalinio maisto produktų. Taninų taip pat yra juodojoje, žaliojoje arbatoje, raudonajame vyne.

Bėda ta, kad taninai neleidžia organizmui įsisavinti geležies, o ypač – tos geležies, kurios yra augaliniame maiste.

Kaip rodo tyrimai, kasdien vartojant raudonąją arbatą, geležies įsisavinimui jokio neigiamo poveikio nepastebėta.

3. Raudonojoje arbatoje gausu antioksidantų

Rooibos arbatoje yra daug antioksidantų, o žaliajame jos variante antioksidantų yra dar daugiau nei raudonajame. Ypač svarbūs yra tokie arbatoje esantys antioksidantai kaip kvercetinas ir aspalatinas.

Veikiausiai nereikia net sakyti, kokie svarbūs antioksidantai yra žmogaus sveikatai. Jie apsaugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Kaip rodo tyrimai, vartojant rooibos arbatą organizme kyla antioksidantų lygis.

4. Raudonoji arbata gali palengvinti skausmą

Kaip jau minėta, raudonojoje arbatoje yra antioksidantų. Jie taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl padeda sumažinti uždegimą ir skausmą. Raudonojoje arbatoje esantys spazmus malšinantys junginiai taip pat gali padėti palengvinti pilvo skausmą.

Mažindama uždegimą, rooibos arbata gali padėti gydyti skausmingus artrito simptomus. Be to, dėl to, kad rooibos arbatoje yra daug vitamino C, ji gali paskatinti kolageno gamybą ir atkurti jungiamąjį sąnarių audinį.

5. Raudonoji arbata – nauda širdžiai

Minėtieji antioksidantai, kuriais pasižymi raudonoji arbata, taip pat yra svarbūs norint palaikyti širdies sveikatą. Dėl šios priežasties rooibos arbata gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Raudonoji arbata taip pat gali padėti palaikyti tinkamą cholesterolio lygį, o ši aplinkybė yra nepaprastai svarbi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai.

Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie geria raudonąją arbatą, smarkiai sumažėja mažo tankio lipoproteinų (vadinamojo „blogojo“ cholesterolio) kiekis kraujyje ir išauga aukšto tankio lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio) kiekis.

6. Raudonoji arbata gali padėti kontroliuoti diabeto situaciją

Raudonoji arbata gali padėti diabetu sergantiems žmonėms kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiu būdu sumažinama komplikacijų rizika. Be to, raudonoji arbata gali gerokai sumažinti antrojo tipo diabeto riziką.

Tyrimai rodo, kad raudonojoje arbatoje esantis antioksidantas aspalatinas pasižymi diabetą kontroliuojančiomis savybėmis. 

Be to, šis polifenolis aspalatinas gali padėti diabetu sergantiems žmonėms sumažinti kraujagyslių uždegimo ir aterosklerozės riziką. Nereikia net sakyti, kad šie du veiksniai turi įtakos širdies problemų vystymuisi.

Aspalatinas padeda malšinti kraujagyslių uždegimą, atsirandantį dėl didelio cukraus kiekio kraujyje.

Rooibos arbatoje aspalatino išties nėra gausu, tačiau didesnis jo kiekis yra nefermentuotoje žaliojoje arbatoje.

Nors svarbu turėti omenyje, kad raudonoji arbata diabeto visgi neišgydys, visgi reguliariai geriama ji gali padėti sumažinti atsparumą insulinui ir sušvelninti diabeto komplikacijų riziką.

7. Raudonoji arbata gali padėti kontroliuoti svorį

Raudonojoje arbatoje nėra kalorijų, tad ji yra puikiausias gėrimo pasirinkimas bandantiems sulieknėti arba norintiems tiesiog palaikyti sveiką svorį.

Kaip rodo tyrimų rezultatai, raudonoji arbata taip pat gali prisidėti prie svorio reguliavimo padidindama leptino kiekį. Leptinas yra hormonas, padedantis reguliuoti suvartojamo maisto kiekį. Jis siunčia signalus organizmui, kai jam jau pakanka maisto.

Tyrimas taip pat parodė, kad ši arbata stabdo naujų riebalų ląstelių formavimąsi ir skatina medžiagų apykaitą.

8. Raudonoji arbata gali sušvelninti alergijas

Rooibos arbata daugelyje vietų, o ypač pietinėje Afrikoje, yra visiškai įprasta alerginių ligų gydymo priemonė. Ji pasitelkiama kovojant su tokiomis ligomis kaip egzema, šienligė ar alerginis bronchitas. Rooibos arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, mat joje yra yra kvercetino. Dėl šios priežasties raudonoji arbata netgi skiriama gydytojų astmai ir alerginėms reakcijoms gydyti.

9. Raudonoji arbata pagerina kaulų būklę

Rooibos arbatoje gausu fluoro, kalcio, kalio ir magnio – visos šios medžiagos yra svarbios siekiant išlaikyti sveikus kaulus ir dantis. Dėl šios priežasties, vartojant raudonąją arbatą, gali sumažėti tokių ligų kaip artritas ar osteoporozė arba lėtinio sąnarių skausmo rizika. Na, o fluoras yra siejamas su gera dantų būkle.

Be to, raudonojoje arbatoje yra stiprių antioksidantų luteolino ir orientino, kurie gali padėti išlaikyti ir padidinti kaulų tankį, kad šie, metams bėgant, nesilptų. 

10. Raudonoji arbata – sveikatai naudingų vitaminų ir mineralų šaltinis 

Rooibos arbatos puodelyje iš tiesų slypi neįtikėtina galia. Raudonoji arbatai prie jūsų sveikatos stiprinimo prisideda ne tik visomis jau minėtomis savybėmis. Joje taip pat gausu vitaminų ir mineralų. Rooibos arbata – vitamino C šaltinis. Na, o vitaminas C juk yra vienas pagrindinių vitaminų, padedančių kovojant su gripu, peršalimu ir įvairiausiais nemaloniais virusais, mat šis vitaminas veiksmingai stiprina imuninę sistemą.

Be to, kaip jau minėta anksčiau, rooibos arbatoje yra mažai taninų. Todėl ji yra tinkama žmonėms, kuriems nustatytas geležies trūkumas, mat taninai kliudo organizmui pasisavinti geležį. Na, žinoma, raudonoji arbata apskritai yra sveikatos stiprinimo kokteilis. Juk joje nestinga vario, cinko, kalcio, mangano, magnio, kalio ir fluoro. Tad raudonoji arbata išties yra sveikatai nepaprastai naudingas pasilepinimas.

Be to, kadangi raudonoji arbata yra vertingas gėrimas be kofeino, jos galima išgerti likus maždaug 45 minutėms iki treniruotės pradžios. Tai gali padėti sušvelninti stresą ir daug geriau nusiteikti sėkmingai treniruotei.

11. Raudonoji arbata gali sustiprinti imuninę sistemą

Jeigu jaučiate, kad jūsų imuninei sistemai būtinas rimtas pastiprinimas, į savo kasdieninę rutiną būtinai įtraukite raudonąją arbatą – juk tai gėrimas, kuriame apstu ne tik minėtojo vitamino C, bet ir kitų vitaminų, mineralų, antioksidantų bei kitų nepaprastai vertingų medžiagų. 

Savaime suprantama, kad kai mūsų imuninė sistema sustiprėja, tikimybė pasigauti sezoninį virusą ar šiaip apsirgti gerokai sumažėja. Be to, organizmas tampa gerokai rimčiau pasirengęs kovoti su ilgalaikiais negalavimais. 

Na, o jeigu išties rimtai nusiteikėte sustiprinti savo imuninę sistemą, atminkite, kad žalioji rooibos arbata pasižymi intensyvesnėmis imunitetą stiprinančiomis savybėmis.

12. Raudonoji arbata gerina virškinimą

Virškinimo problemos gali nemenkai apsunkinti kasdienybę ir sukelti išties nemalonių patyrimų. Laimei, yra priemonių, galinčių palengvinti virškinimo bėdas, o viena iš jų – raudonoji arbata. Labai svarbu, kad ji iš esmės nesukelia pašalinio poveikio. Rooibos arbatoje esantys junginiai – kvercetinas, viteksinas ir orientinas – gali pagerinti virškinimo sistemos veiklą ir ją švelniai atpalaiduoti. Na, o dėl nedidelio taninų kiekio pavyks išvengti tokių nemalonumų kaip viduriavimas. 

Be to, dėl gausybės raudonojoje arbatoje esančių skausmą malšinančių ingredientų pavyks atsisveikinti ir su nemaloniais pilvo spazmais.

13. Raudonoji arbata gali sumažinti riziką susirgti vėžiu

Roibos arbatoje esanti antioksidantų ir polifenolių puokštė gali padėti apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų, kurių ląstelėms daroma žala tiesiogiai siejama su vėžiu. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju vertingesnė yra nefermentuota žalia rooibos arbata.

14. Rooibos arbata – idealus saldintų gėrimų pakaitalas

Kaip ir daugumoje arbatų, raudonojoje arbatoje cukraus nėra, ši arbata visiškai neturi kalorijų. Todėl ji yra puikus saldintų gėrimų, kurių maistinė vertė paprastai būna labai menka arba išvis nulinė, pakaitalas. Smaližiams natūralus rooibos arbatos skonis gali priminti medų. Ją galima gerti be cukraus ir jokių kitų papildomų saldiklių. Tokiu būdu galima sėkmingai patenkinti cukraus poreikį. Raudonoji arbata yra šaunus pasirinkimas sergantiems diabetu, nevartojantiems cukraus ar tiesiog skaičiuojantiems kalorijas.

15. Raudonoji arbata yra palanki inkstams

Inkstai atlieka daugybę detoksikacinių funkcijų. Visgi kai kuriais atvejais gali kauptis pertekliniai toksinai ar mineralai, kurie pavirsta į inkstų akmenis arba turi kitų pasekmių. Rooibos arbata pasižymi diuretinėmis (šlapimą varančiomis) ir priešuždegiminėmis savybėmis. Dėl šios priežasties ji skatina toksinų pasišalinimą. Todėl raudonoji arbata yra saugus variantams inkstuose turintiems akmenų.

16. Raudonoji arbata yra vertinga odai

Rooibos arbatoje esančios alfa hidroksi rūgštys ir cinkas yra labai naudingi odai. Tyrimais nustatyta, kad raudonoji arbata gali iš dalies atkurti senstančių ląstelių veiklą.

Alfa hidroksi rūgštys gali sumažinti raukšlių žymes ir kitus priešlaikinio senėjimo ženklus. Reikšminga tai, kad šių rūgščių retai aptinkama natūraliuose produktuose.

Be to, kaip rodo kai kurie tyrimai, jei raudonoji arbata vartojama vietiškai, ji taip pat gali pagerinti odos išvaizdą – sumažinti raukšlių.

Vienas tyrimas lygino iš augalų ekstraktų pagamintus želė pagrindo kosmetinius mišinius. Buvo lyginti ženšenio, sojų ir su rooibos sumaišytos arbatos ekstraktai.

Mokslininkai nustatė, kad mažinant raukšles veiksmingiausias buvo kosmetinis mišinys, sumaišytas su rooibos arbata. Geriausiu drėkinamuoju poveikiu pasižymėjo ženšenis.

Raudonojoje arbatoje esantys antioksidantai taip pat gali padėti apsaugoti odą nuo žalingų alergijų ir kitų odos bėdų. Ši arbata gali padėti nuraminti odą, sumažinti uždegimo riziką.