Atrodo, kad nuotolinio ir hibridinio darbo modeliai įsitvirtino ilgam. Nenuostabu, jog tai skatina ir virtualių biurų ar kitokių darbo erdvių poreikį bei populiarėjimą.
Naujos nuotolinio darbo erdvės
Šiais metais „Microsoft“ planuoja pristatyti „Microsoft Teams“ skirtą įrankį „Mesh“, suteiksiantį galimybę vartotojams pasinerti į mišrią realybę. Jis apims tokius dalykus kaip bendradarbiavimas pasitelkiant bendras holografines patirtis ar įtraukiančios virtualios aplinkos sukūrimas. Pasak kompanijos, tai gali būti savotiški vartai į metavisatą ir mišrios realybės vizijos, ties kuria dirbama jau 12 metų, įgyvendinimas remiantis šiandieniniais darboviečių poreikiais.
„Meta“ pernai pristatė „Horizon Workrooms“. Tai virtuali darbo erdvė, kurioje kolegos gali dirbti ir bendrauti. Teigiama, kad ji gali leisti nors ir visame pasaulyje išsibarsčiusiems bendradarbiams virtualiai susėsti prie vieno stalo.
Kitos šia linkme dirbančios kompanijos taip pat siekia, kad virtualios sąveikos taptų kuo natūralesnės ir žmogiškesnės. Norima, jog virtuali aplinka kuo labiau atspindėtų realią.
Regis, darbo ateitis tik dar labiau skatins hibridinius modelius. Dėl šios priežasties didės virtualių darbo erdvių poreikis. O tai leis atsiskleisti naujoms kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir įsitraukimo formoms.
Masinė darbų kaita ir nauji veiklos modeliai
2021-ųjų pabaigoje Jungtinėse Valstijose užfiksuotas rekordinis iš darbo išėjusių žmonių skaičius. Tų pačių metų balandį darbą metusių žmonių skaičius pasiekė visų laikų šalies mėnesio rekordą ir nuo to laiko tik auga.
Kaip rodo praėjusių metų „Microsoft“ pasaulinis darbo tendencijų indeksas, 41 proc. žmonių visame pasaulyje svarstė per artimiausius metus išeiti iš darbo. Tarp Z kartos atstovų šis skaičius siekia net 54 proc. Ši tendencija panaši ir kitose valstybėse, ji netgi praminta „didžiuoju darbo persvarstymu“.
Tad kur visi šie darbuotojai išeina? Daugelis jų pasirenka dosniau apmokamus darbus. Kiti imasi įgyvendinti seniai kirbėjusias idėjas ar papildomas veiklas paverčia pagrindinėmis. Minėtasis „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad 46 proc. žmonių planuoja reikšmingus karjeros posūkius ar esminius pokyčius. Be to, gausybė žmonių nutaria išbandyti laisvai samdomų darbuotojų kelią.
Dar pirmaisiais pandemijos mėnesiais išryškėjo naujas veiklos modelis. Darbuotojai palieka darbus tam, kad galėtų pilna jėga įgyvendinti iš hobio ar papildomos veiklos išaugusius projektus. Tą galima pavadinti nauja veiklos era.
Atrodo, kad gyvenimą ir vertybes persvarstę darbuotojai šiemet imsis intensyvių veiksmų tam, jog darbas kuo labiau atitiktų tas vertybes. Darbuotojai atidžiai analizuoja savo poreikius ir reikalavimus karjerai bei darbovietei. Šis procesas gali netgi paskatinti šiandieninės darbovietės sampratos pabaigą.
Kaip pritraukti daugiau moterų?
Daugybėje darbo sričių vyksta precedento neturinti kova dėl talentų. Šiame kontekste konkurencinį pranašumą įgyja moterų poreikius atliepiančios darbovietės. Tai itin reikšminga, mat pastaruoju metu buvo pastebimas nemažos dalies moterų pasitraukimas iš darbo rinkos. Tad kas daroma siekiant pritraukti daugiau moterų?
Suprantama, didžiausias pokytis yra lanksčios darbo sąlygos. Tai patrauklu moterims, mėginančioms suderinti darbą ir rūpestį šeima bei namais. Tiesa, jau įspėjama ir apie darbo iš namų stigmą, galinčią galiausiai prislėgti moteris, jei vyrai lygiai taip pat nesiims nuotolinio darbo ir buities rūpesčių derinimo. Gali būti, kad lanksčių darbo sąlygų įtvirtinimas taps kovos su nelygybe priemone.
Moterys darbo rinkoje susiduria ir su kitu iššūkiu. Tyrimai rodo, kad atotrūkis tarp moterų ir vyrų, darbe patyrusių perdegimą, nuo 2020-ųjų padvigubėjo. Taip pat gerokai daugiau moterų svarsto sumažinti darbo krūvį ar apskritai išeiti iš darbo.
Dalies moterų pasitraukimas iš darbo rinkos veikiausiai dar ilgai turės įtakos verslui. Todėl akivaizdu, kad darbdaviai jau dabar pat privalo imtis veiksmų. Moterų darbą vertinančios ir joms palankias sąlygas sudarančios kompanijos išloš labiausiai.
Didysis persikvalifikavimas
Verslas išgyvena pokyčius, drauge su juo kinta ir įgūdžiai, kurių reikalaujama iš darbuotojų. Vykstant skaitmeninei revoliucijai, kompanijos ima suvokti, kad greičiausias ir veiksmingiausias būdas neatsilikti yra mokyti esamus darbuotojus, kelti jų kvalifikaciją ir suteikti naujų įgūdžių.
Tarkime, kompanija „Levi Strauss & Co“ praėjusiais metais paskelbė apie naują darbuotojams skirtą skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programą. Pagrindinis šios programos elementas – aštuonių savaičių trukmės visos darbo dienos mašininio mokymosi kursai, suteikiantys darbuotojams galimybę vystyti tokius skaitmeninius įgūdžius kaip programavimas ir mašininis mokymasis. Kursus apmoka kompanija. Juos pabaigę darbuotojai naujuosius įgūdžius gali arba pritaikyti esamoje darbo pozicijoje, arba prisijungti prie kompanijos strateginio planavimo ir dirbtinio intelekto komandos.
Panašiu keliu eina ir daugiau kompanijų, kurios stengiasi suteikti darbuotojams įgūdžių tokiose srityse kaip programavimas, duomenų mokslas ar dirbtinis intelektas. Tokiu būdu siekiama, kad darbuotojai neatsiliktų nuo sparčiai kintančių reikalavimų, reikalingų ateities kūrimui. Tad tradiciniai karjeros keliai kinta – akademinį mokymąsi keičia praktinis, paremtas perkvalifikavimu įmonės viduje.
Skaitmeninių klajoklių era
Tie laikai, kai darbas buvo siejamas tik su biuru, jau atrodo tolima istorija. Pandemijos nulemti karantinai privertė viso pasaulio kompanijas atsisakyti įprastinių darbo įpročių. Tai nulėmė, kad smarkiai išaugo nuotoliniu būdu dirbančių žmonių skaičius. O dalis šių darbuotojų pirmą kartą gyvenime tapo skaitmeniniais klajokliais ir nutarė darbuotis iš kito miesto ar net kitos šalies.
Tiesa, tokiais atvejais jiems neretai iškyla problemų dėl socialinio saugumo – sveikatos draudimo ir panašių dalykų. Akivaizdu, kad atsiranda nauja verslo niša, susijusi su skaitmeninių klajoklių administracinių, finansinių ir logistinių poreikių patenkinimu. Siekiama aprūpinti nuotolinius darbuotojus sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimu, veikiančiu nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Be to, norima padėti spręsti ir kitą aktualią klajoklių problemą – sukauptų daiktų sandėliavimo klausimą.
Skaitmeninių klajoklių skaičius ateityje tikriausiai tik augs. O jei pavyks išspręsti jiems kylančius nesklandumus, šis augimas bus dar spartesnis.
